XXIII EILINIS SEKMADIENIS (p. 716)

Pirmasis skaitinys Išm 9, 13–19 

Kas gali suvokti ko Viešpats nori? 

Skaitinys iš Išminties knygos. 

Kas gali žinoti Dievo užmojį? 
Kas gali suvokti ko Viešpats nori? 
Juk mirtingųjų svarstymai nieko verti 
ir mūsų sumanymai nepatikimi, 
nes mūsų irus kūnas nusveria sielą 
ir ši molinė pastogė slopina neramų protą. 

Mes sunkiai atspėjame, kas yra žemėje, 
ir tik triūsdami randame tai, kas po ranka, 
bet kas ištyrė tai, kas yra danguje? 

Kas būtų sužinojęs tavo užmojį, 
jeigu tu nebūtum davęs išminties 
ir siuntęs savo šventosios dvasios iš aukštybių? 
Taip įvyko, kad žemės vaikų takai buvo ištiesinti,
žmonės išmokyti, kas tau malonu,
ir išgelbėti išmintimi.

Tai Dievo žodis. 

Atliepiamoji psalmė Ps 89 (90), 3–4. 5–6. 12–13. 14 ir 17 (P.: 1) 

P. Viešpatie, buvai mūsų priebėga

amžiuos kartoms besikeičiant.

Tu sugrąžini mus į dulkes, *
sakydamas: „Grįžkite, mirtingieji.“ 
Juk tau lyg viena diena ir tūkstantis metų, – †
tarsi vakarykštė diena, jau praėjus, *
lyg vienos nakties sargyba. – P. 

Tu užputi žmonių gyvenimą kaip sapną; *
jie tartum žolės, išdygstančios auštant, –
rytą sužaliuoja ir žydi, – * 
o vakarop nuvysta ir sudžiūsta. – P.

Išmokyk mus savo dienas suskaičiuoti, *
kad įgytume išmintingą širdį.
Viešpatie, sugrįžk! Ar ilgai dar? *
Būki savo tarnams gailestingas. – P. 

Savo gerumu pasotink mus auštant, †
kad giedotume iš džiaugsmo *
per dienų dienas, kol gyvensim. 
Viešpaties, mūsų Dievo, malonė visur mus telydi: †
padaryk mūsų rankų darbus sėkmingus, – *
mūsų triūsą palaimink. – P. 

Antrasis skaitinys Fm 9b–10. 12–17 Fm 9b–10. 12–17 

Priimk jį jau ne kaip vergą, o kaip mylimą brolį 

Skaitinys iš šventojo apaštalo Pauliaus
Laiško Filemonui. 

Brangusis! 

Aš, Paulius, senas žmogus, o šiuo metu ir Kristaus Jėzaus kalinys, prašau tave už savo vaiką, kurio tėvu tapau būdamas surakintas, – už Onesimą. Siunčiu tau jį kaip savo širdį. Aš norėjau jį pasilaikyti, kad jis tavo vietoje man patarnautų, kol esu kalinamas dėl Evangelijos, tačiau be tavo sutikimo nenorėjau nieko daryti, kad tavo geras darbas būtų atliktas laisva valia, o ne tarytum iš prievartos. Galbūt jis tam ir buvo laikinai atskirtas nuo tavęs, kad galėtum jį turėti amžinai jau ne kaip vergą, o daugiau kaip mylimą brolį. Jis ypač brolis man, o juo labiau tau, ir kaip žmogus, ir kaip Viešpaties tikintysis. Tad jeigu laikai mane bičiuliu, priimk jį kaip mane. 

Tai Dievo žodis. 

Posmelis prieš Evangeliją Ps 118 (119), 135 

P. Aleliuja. – Savo veidu apšviesk mane, tavo tarną,
įstatų savo išmokyk. – P. Aleliuja.

Evangelija Lk 14, 25–33 

Kuris neatsižada visos savo nuosavybės, – negali būti mano mokinys 

✠ Iš šventosios Evangelijos pagal Luką.

Anuo metu kartu su Jėzumi ėjo gausios minios. Atsigręžęs jis tarė žmonėms: „Jei kas ateina pas mane ir nelaiko neapykantoje savo tėvo, motinos, žmonos, vaikų, brolių, seserų ir net savo gyvybės, – negali būti mano mokinys. 

Kas neneša savo kryžiaus ir neseka manimi, negali būti mano mokinys. 

Kas iš jūsų, norėdamas pastatyti bokštą, pirmiau atsisėdęs neskaičiuoja išlaidų, kad įsitikintų, ar turės iš ko užbaigti. Kad kartais, padėjus pamatą ir nebaigus, žmonės matydami nesišaipytų iš jo ir nesakytų: ‘Šitas žmogus pradėjo statyti ir neįstengia baigti.’ 

Arba koks karalius, traukdamas į karą su kitu karaliumi, pirmiau atsisėdęs nesvarsto, ar, turėdamas dešimt tūkstančių kareivių, pajėgs stoti į kovą su tuo, kuris atsiveda dvidešimt tūkstančių?! Jei ne, tai, anam dar toli esant, siunčia pasiuntinius tartis dėl taikos. 

Taip pat kiekvienas iš jūsų, kuris neatsižada visos savo nuosavybės, negali būti mano mokinys.“

Tai Viešpaties žodis. 


Sena ABC, p. 599.

***

XXIV EILINIS SEKMADIENIS (p. 719)

Pirmasis skaitinys Iš 32, 7–11. 13–14 

Viešpats pasigailėjo ir nesiuntė nelaimės,
kuria buvo grasinęs 

Skaitinys iš Išėjimo knygos. 

Anomis dienomis Viešpats tarė Mozei: „Skubėk tuojau pat žemyn! Tavo tauta, kurią išvedei iš Egipto žemės, nedorai pasielgė. Jie suskubo pasukti iš kelio, kuriuo eiti buvau jiems įsakęs, nusiliejo sau veršį ir jam aukoja, sakydami: ‘Izraeli, šis yra tavo Dievas, kuris išvedė tave iš Egipto žemės!’“ 

Viešpats kalbėjo Mozei: „Matau, kad ši tauta yra kietasprandė. Todėl dabar palik mane vieną, kad mano įniršis ant jų įsiliepsnotų ir juos sunaikinčiau, o iš tavęs padaryčiau didelę tautą.“ 

Bet Mozė maldavo Viešpatį, savo Dievą, ir sakė: „O Viešpatie, kam gi dega tavo įniršis ant tautos, kurią išvedei iš Egipto žemės didžia jėga ir galinga ranka? 

Atsimink Abraomą, Izaoką ir Izraelį, savo tarnus, kaip tu jiems prisiekei pačiu savimi, sakydamas: ‘Padauginsiu jūsų palikuonis kaip dangaus žvaigždes ir visą šį kraštą, kurį pažadėjau, duosiu jūsų palikuonims, ir jie paveldės jį amžinai’.“ 

Viešpats pasigailėjo ir nesiuntė nelaimės, kuria buvo grasinęs savo tautai.

Tai Dievo žodis. 

Atliepiamoji psalmė Ps 50 (51), 3–4. 12–13.
17 ir 19 (P.: Lk 15, 18) 

P. Kelsiuos ir eisiu pas tėvą.

Pasigailėk manęs, Dieve iš savo gerumo, † 
iš savo begalinio gailestingumo * 
sunaikink maištingus mano darbus.
Nuplauk ir numazgok mano kaltę, * 
nuvalyk nuo manęs mano nuodėmę! – P. 

Sukurk man tyrą širdį, o Dieve, * 
manyje atsidavusią dvasią atnaujink.
Neatstumki manęs nuo savo Artumo, *
neatimk savo dvasios šventosios. – P. 

Viešpatie, atverk mano lūpas, *
ir mano burna skelbs tavo šlovę. 
Dievui tikroji auka – tai dvasia sugrudus; † 
širdies, sugrudusios ir atgailaujančios, * 
Dieve, tu juk neatstumsi. – P. 

Antrasis skaitinys 1 Tim 1, 12–17 

Kristus atėjo gelbėti nusidėjėlių 

Skaitinys iš šventojo apaštalo Pauliaus
Pirmojo laiško Timotiejui. 

Mylimasis! 

Aš esu kupinas dėkingumo mūsų Viešpačiui Kristui Jėzui, kuris mane sustiprino ir palaikė tinkamu užimti tarnystę, nors anksčiau esu buvęs piktžodžiautojas, persekiotojas ir smurtininkas. Manęs buvo pasigailėta, nes taip elgiausi dėl neišmanymo ir netikėjimo. Bet mūsų Viešpaties malonė išsiliejo be saiko kartu su tikėjimu ir meile Kristuje Jėzuje. 

Tikras žodis ir vertas visiško pritarimo, jog Kristus Jėzus atėjo į pasaulį gelbėti nusidėjėlių, kurių pirmasis esu aš. Todėl ir buvo manęs pasigailėta, kad manyje pirmame Jėzus Kristus parodytų visą savo kantrybę, duodamas pavyzdį tiems, kurie jį įtikės amžinajam gyvenimui. 

Ãmžių Karaliui, nemirtingajam, neregimajam, vieninteliam Dievui tebūna garbė ir šlovė per amžių amžius! Amen.

Tai Dievo žodis. 

Posmelis prieš Evangeliją 2 Kor 5, 19 

P. Aleliuja. – Dievas Kristuje sutaikino su savimi pasaulį
ir patikėjo mums sutaikinimo žinią. –
P. Aleliuja. 

 Evangelija Ilgoji forma Lk 15, 1–32
Trumpoji forma Lk 15, 1–10 

Danguje bus džiaugsmo dėl vieno atsivertusio nusidėjėlio 

✠ Iš šventosios Evangelijos pagal Luką.

Anuo metu pas Jėzų rinkdavosi visokie muitininkai ir nusidėjėliai jo pasiklausyti. O fariziejai ir Rašto aiškintojai murmėdavo: „Šitas priima nusidėjėlius ir su jais valgo.“ 

Tuomet Jėzus pasakė jiems palyginimą: „Kas iš jūsų, turėdamas šimtą avių ir vienai nuklydus, nepalieka dykumoje devyniasdešimt devynių ir neieško pražuvusios, kolei suranda?! Radęs su džiaugsmu dedasi ją ant pečių ir, sugrįžęs namo, susikviečia draugus bei kaimynus, sakydamas: ‘Džiaukitės drauge su manimi! Radau savo pražuvėlę avį!’ 

Sakau jums, taip ir danguje bus daugiau džiaugsmo dėl vieno atsivertusio nusidėjėlio negu dėl devyniasdešimt devynių teisių jų, kuriems nereikia atsiversti.“ 

„Arba kuri moteris, turėdama dešimtį drachmų ir vieną pametusi, neužsidega žiburio, nešluoja namų ir rūpestingai neieško, kolei suranda? Radusi ji susivadina drauges bei kaimynes ir sako: ‘Džiaukitės su manimi, nes radau drachmą, kurią buvau pametusi.’ 

Sakau jums, šitaip džiaugiasi Dievo angelai dėl vieno atsivertusio nusidėjėlio.“ 

 

Jis kalbėjo toliau: „Vienas žmogus turėjo du sūnus. Kartą jaunesnysis tarė tėvui: ‘Tėve, atiduok man priklausančią palikimo dalį.’ Tėvas padalijo sūnums turtą. Netrukus jaunėlis, susiėmęs savo dalį, iškeliavo į tolimą šalį. Ten, palaidai gyvendamas, išeikvojo savo lobį. 

Kai viską išleido, toje šalyje kilo baisus badas, ir jis pradėjo stokoti. Tada nuėjo pas vieną šalies gyventoją ir stojo jam tarnauti. Tasai jį pasiuntė į laukus kiaulių ganyti. Jis geidė prikimšti pilvą bent ankščių jovalo, kurį ėdė kiaulės, tačiau nė to jam neduodavo. 

Tada susimąstė ir tarė: ‘Kiek mano tėvo samdinių apsčiai turi duonos, o aš čia mirštu iš bado! Kelsiuos, eisiu pas tėvą ir sakysiu: ‘Tėve, nusidėjau dangui ir tau. Nesu vertas vadintis tavo sūnumi. Priimk mane bent samdiniu!’ Jis pasiryžo ir iškeliavo pas tėvą. 

Tėvas pažino jį iš tolo, labai susigraudino, pribėgo prie jo, puolė ant kaklo ir pabučiavo. O sūnus prabilo: ‘Tėve, nusidėjau dangui ir tau. Nebesu vertas vadintis tavo sūnumi...’ 

Bet tėvas įsakė tarnams: ‘Kuo greičiau atneškite geriausią drabužį ir apvilkite jį. Užmaukite jam ant piršto žiedą, apaukite kojas! Atveskite nupenėtą veršį ir papjaukite! Puotaukime, linksminkimės! Nes šis mano sūnus buvo miręs ir vėl atgijo, buvo pražuvęs ir atsirado.’ Ir jie pradėjo linksmintis. 

Tuo metu vyresnysis sūnus buvo laukuose. Eidamas namo ir prisiartinęs prie sodybos, išgirdo muziką ir šokius. Jis pasišaukė tarną ir paklausė, kas čia dedasi. 

Tas jam atsakė: ‘Sugrįžo tavo brolis, tai tėvas liepė papjauti nupenėtą veršį, kad sulaukė jo sveiko.’ Tada šis supyko ir nenorėjo eiti namo. Tėvas išėjęs pradėjo vadinti jį vidun. 

O jis atkirto tėvui: ‘Štai jau tiek metų tau tarnauju ir niekad tavo įsakymo neperžengiau, o tu man nė karto nesi davęs nė ožiuko pasilinksminti su draugais. Bet vos tik sugrįžo šitas tavo sūnus, prarijęs tavąjį turtą su kekšėmis, tu tuojau jam papjovei nupenėtą veršį.’ 

Tėvas atsakė: ‘Vaikeli, tu visuomet su manimi, ir visa, kas mano, yra ir tavo. Bet reikėjo puotauti bei linksmintis, nes tavo brolis buvo miręs ir vėl atgijo, buvo žuvęs ir atsirado!’“ 

 

Tai Viešpaties žodis. 


Sena ABC, p. 602.

***

XXV EILINIS SEKMADIENIS (p. 724)

Pirmasis skaitinys Am 8, 4–7 

Prieš tuos, kurie „perka vargšus už sidabrą“ 

Skaitinys iš pranašo Amoso knygos. 

Išgirskite tai jūs, kurie mindote beturtį ir žudote krašto vargšus! „Kada gi pasibaigs jaunatis, – klausiate, kad galėtume parduoti grūdus, ir šabas, kad galėtume nešti į turgų kviečius? Efą sumažinsime, šekelį padidinsime ir svarstykles nutaisysime apgavystei! Pirksime vargšus už sidabrą, beturtį už sandalų porą ir parduosime net kviečių pasturlakus!“ 

Viešpats prisiekė Jokūbo puikybe: tikrai niekad nepamiršiu nė vieno jų darbų! 

Tai Dievo žodis. 

Atliepiamoji psalmė Ps 112 (113), 1–2. 4–6. 7–8 (P.: plg. 1a ir 7b) 

P. Šlovinkite Viešpatį: jis pakelia vargšą.

Arba: Aleliuja.

Šlovinkite Viešpatį, kurie jam tarnaujat, *
šlovinkite Viešpaties vardą.
Tebūna pašlovintas jo vardas *
dabar ir per amžius. – P. 

Virš visų tautų išaukštintas Viešpats, *
jo garbė aukštesnė už dangų.
Kas prilygsta Viešpačiui, mūsų Dievui, * 
kuris aukštybėse viešpatauja,
bet ir lenkiasi, kad pamatytų, *
kas danguj ir kas žemėj? – P. 

Jis pakelia silpną žmogų iš dulkių, *
ištraukia elgetą iš šiukšlyno,
kad pasodintų su kilmingaisiais – *
su savo tautos didžiūnais. – P. 

Antrasis skaitinys 1 Tim 2, 1–8 

Už visus žmones reikia atlikinėti maldas Dievui,
kuris trokšta, kad visi žmonės būtų išganyti 

Skaitinys iš šventojo apaštalo Pauliaus
Pirmojo laiško Timotiejui. 

Mylimasis! 

Pirmiausia prašau atlikinėti maldavimus, maldas, pamaldas ir dėkojimus už visus žmones, už karalius ir visus valdovus, kad galėtumėte tyliai ramiai gyventi visokeriopai maldingą ir gerbtiną gyvenimą. Tai gera ir priimtina akyse mūsų Gelbėtojo Dievo, kuris trokšta, kad visi žmonės būtų išganyti ir pasiektų tiesos pažinimą. 

Vienas yra Dievas ir vienas Dievo ir žmonių Tarpininkas – žmogus Kristus Jėzus, kuris atidavė save kaip išpirką už visus. Tai buvo paliudyta nustatytu metu. Tam aš esu paskirtasis šauklys ir apaštalas, – sakau tiesą, nemeluoju, – tikėjimo ir tiesos mokytojas pagonims. 

Aš norėčiau, kad vyrai visur, kur melsis, keltų aukštyn tyras rankas, be pykčio ir nesantaikos. 

Tai Dievo žodis. 

Posmelis prieš Evangeliją Plg. 2 Kor 8, 9 

P. Aleliuja. – Jėzus Kristus, būdamas turtingas,
tapo vargdieniu,
kad jūs taptumėte turtingi per jo neturtą. –
P. Aleliuja. 

 Evangelija Ilgoji forma Lk 16, 1–13 

Negalite tarnauti Dievui ir Mamonai 

✠ Iš šventosios Evangelijos pagal Luką.

Anuo metu Jėzus kalbėjo savo mokiniams: 

„Buvo vienas turtingas žmogus. Jis turėjo prievaizdą. Tas buvo jam apskųstas, esą eikvojąs jo turtą. Tuomet, pasišaukęs jį, turtuolis pasakė: ‘Ką aš girdžiu apie tave šnekant?! Duok savo prievaizdavimo apyskaitą, nes jau nebegalėsi būti prievaizdu.’ 

O tasai tarė sau: ‘Ką veiksiu, kad šeimininkas atima iš manęs prievaizdavimą? Kasti neįstengiu, o elgetauti man gėda. Jau žinau, ką daryti, kad žmonės mane priimtų į savo namus, kai būsiu atleistas iš tarnybos.’ 

Jis pasikvietė po vieną savo šeimininko skolininkus ir klausė pirmąjį: ‘Kiek tu skolingas mano šeimininkui?’ Šis atsakė: ‘Šimtą statinių aliejaus.’ Tada jis tarė: ‘Imk savo skolos raštą, sėsk ir tuoj pat rašyk: penkiasdešimt.’ Paskui klausė kitą: ‘O kiek tu skolingas?’ Anas atsakė: ‘šimtą saikų kviečių.’ Jis tarė: ‘Imk skolos raštą ir rašyk: aštuoniasdešimt.’ 

Šeimininkas pagyrė suktąjį prievaizdą, kad jis gudriai pasielgęs. Šio pasaulio vaikai apsukresni tarp panašių į save negu šviesos vaikai. 

Taip pat ir aš jums sakau: dairykitės bičiulių su apgaulinga Mamona, kad, galui atėjus, jie priimtų jus į amžinąsias padangtes. 

Kas ištikimas mažmožiuose, tas ištikimas ir didžiuose dalykuose, o kas nesąžiningas mažmožiuose, tas nesąžiningas ir dideliuose dalykuose. Jei tad jūs nepasirodėte patikimi tvarkydami apgaulingą Mamoną, tai kas patikės jums tikrąsias gėrybes?! Ir jeigu nebuvote patikimi su svetimu daiktu, tai kas jums duos tai, kas jūsų?! 

Joks tarnas negali tarnauti dviem šeimininkams: arba jis vieno nekęs, o kitą mylės, arba prie vieno bus prisirišęs, o kitą nieku vers. Negalite tarnauti Dievui ir Mamonai.“ 

Tai Viešpaties žodis. 

 Evangelija Trumpoji forma Lk 16, 10–13 

Negalite tarnauti Dievui ir Mamonai 

✠ Iš šventosios Evangelijos pagal Luką.

Anuo metu Jėzus kalbėjo savo mokiniams: 

Kas ištikimas mažmožiuose, tas ištikimas ir didžiuose dalykuose, o kas nesąžiningas mažmožiuose, tas nesąžiningas ir dideliuose dalykuose. Jei tad jūs nepasirodėte patikimi tvarkydami apgaulingą Mamoną, tai kas patikės jums tikrąsias gėrybes?! Ir jeigu nebuvote patikimi su svetimu daiktu, tai kas jums duos tai, kas jūsų?! 

Joks tarnas negali tarnauti dviem šeimininkams: arba jis vieno nekęs, o kitą mylės, arba prie vieno bus prisirišęs, o kitą nieku vers. Negalite tarnauti Dievui ir Mamonai.“ 

Tai Viešpaties žodis. 


Sena ABC, p. 606.

***

XXVI EILINIS SEKMADIENIS (p. 727)

Pirmasis skaitinys Am 6, 1a. 4–7 

Lėbautojai eisite dabar į tremtį 

Skaitinys iš pranašo Amoso knygos. 

Štai ką sako visagalis Viešpats: Vargas tiems, kurie Zione savimi patenkinti, ir tiems kurie ant Samarijos kalno saugiai jaučiasi. Vargas tiems, kurie guli dramblio kaulo lovose, dykaduoniauja savo guoliuose, valgo ėriukus, paimtus iš kaimenės, ir veršius iš gardo! Jie rėkauja dainos posmus, pritariant arfai, ir tarsi Dovydas išranda sau muzikos įrankius. Jie geria vyną taurėmis ir tepasi rinktiniais aliejais, tačiau dėl Juozapo žūties nesisieloja! Todėl dabar jie pirmieji išeis į tremtį, pasibaigs dykaduonių lėbavimas. 

Tai Dievo žodis. 

Atliepiamoji psalmė Ps 145 (146), 7. 8–9a. 9bc–10 (P.: 1) 

P. Šlovink Viešpatį, mano siela!

Arba: Aleliuja.

Amžiais jis savo pažado laikos, *
gina teises nuskriaustųjų,
alkaniems parūpina duonos. *
Viešpats kalinius išvaduoja. – P. 

Viešpats atveria akis akliesiems. *
Viešpats pakelia gyvenimo palaužtuosius,
Viešpats myli teisiuosius. * 
Viešpats ateivius saugo. – P. 

Globoja našlaitį ir našlę, *
bet supainioja nedorėlių kelią.
Viešpats viešpataus per amžius, *
tavo Dievas per visas kartas, Zione! – P. 

Antrasis skaitinys 1 Tim 6, 11–16 

Išlaikyk įsakymą, iki pasirodant Viešpačiui 

Skaitinys iš šventojo apaštalo Pauliaus
Pirmojo laiško Timotiejui. 

O tu, Dievo žmogau, vykis teisumą, maldingumą, tikėjimą, meilę, ištvermę, romumą. Kovok šauniąją tikėjimo kovą, pagauk amžinąjį gyvenimą, kuriam esi pašauktas ir kurį puikiai išpažinai daugelio liudytojų akyse. 

Aš tau įsakau dėl Dievo, kuris visiems duoda gyvybę, ir dėl Kristaus Jėzaus, kuris prie Poncijaus Piloto pateikė gerą išpažinimą, kad išlaikytum įsakymą be dėmės ir be priekaišto iki pasirodant mūsų Viešpačiui Jėzui Kristui. Jį skirtu laiku apreikš palaimintasis, vienintelis Valdovas, karalių Karalius ir viešpačių Viešpats, vienatinis Nemirtingasis, kuris gyvena neprieinamoje šviesoje, kurio joks žmogus neregėjo ir negali regėti. Jam šlovė ir amžinoji valdžia! Amen. 

Tai Dievo žodis. 

Posmelis prieš Evangeliją Plg. 2 Kor 8, 9 

P. Aleliuja. – Jėzus Kristus, būdamas turtingas,
tapo vargdieniu,
kad jūs taptumėte turtingi per jo neturtą. –
P. Aleliuja.

Evangelija Lk 16, 19–31 

Tu atsiėmei gėrybes, o Lozorius – nelaimes.
Todėl jis susilaukė paguodos, o tu kenti 

✠ Iš šventosios Evangelijos pagal Luką.

Anuo metu Jėzus pasakė fariziejams: 

„Gyveno kartą vienas turtuolis. Jis vilkėjo purpuru bei ploniausia drobe ir kasdien ištaigingai puotaudavo. O prie jo rūmų vartų gulėjo votimis aptekęs elgeta, vardu Lozorius. Jis troško numarinti alkį bent trupiniais nuo turtuolio stalo, bet tik šunes atbėgę laižydavo jo votis. Ir štai elgeta mirė ir buvo angelų nuneštas į Abraomo prieglobstį. Mirė ir turtuolis ir buvo palaidotas. 

Atsidūręs pragaro kančiose, turtuolis pakėlė akis ir iš tolo pamatė Abraomą ir jo prieglobstyje Lozorių. Jis sušuko: ‘Tėve Abraomai, pasigailėk manęs! Atsiųsk čionai Lozorių, kad, suvilgęs vandenyje galą piršto, atvėsintų man liežuvį. Aš baisiai kenčiu šitoje liepsnoje.’ 

Abraomas atsakė: ‘Atsimink, sūnau, kad tu dar gyvendamas atsiėmei savo gėrybes, o Lozorius – tik nelaimes. Todėl jis susilaukė paguodos, o tu kenti. Be to, tarp mūsų ir jūsų žioji neperžengiama bedugnė, ir niekas panorėjęs iš čia negali nueiti pas jus nei iš ten persikelti pas mus.’ 

Tas vėl tarė: ‘Tai meldžiu tave, tėve, nusiųsk jį bent į mano tėvo namus: aš gi turiu penkis brolius – juos teįspėja, kad ir jie nepatektų į šią kančių vietą.’ 

Abraomas atsiliepė: ‘Jie turi Mozę bei pranašus, tegul jų ir klauso!’ O anas atsakė: ‘Ne, tėve Abraomai! Bet jei kas iš mirusiųjų nueitų pas juos, jie atsiverstų.’ 

Tačiau Abraomas tarė: ‘Jeigu jie neklauso Mozės nei pranašų, tai nepatikės, jei kas ir iš numirusių prisikeltų’.“

Tai Viešpaties žodis. 


Sena ABC, p. 609.

***

XXVII EILINIS SEKMADIENIS (p. 730)

Pirmasis skaitinys Hab 1, 2–3; 2, 2–4 

Teisus žmogus gyvena savo tikėjimu 

Skaitinys iš pranašo Habakuko knygos. 

Kaip ilgai šauksiu, Viešpatie, ir tu manęs neišgirsi? Arba rėksiu: „Smurtas!“ – ir tu manęs negelbėsi? Kodėl rodai man nusikaltimus ir žiūri į vargą? Mane puola ir prievartauja; vaidai kyla, barniai nesiliauja. 

Tuomet Viešpats man atsakė ir tarė: – Užrašyk regėjimą, įrėžk taip aiškiai į lenteles, kad ir bėgikas jį perskaitytų. Paskirtu laiku išsipildys regėjimas, dabar jis skuba prie galo ir nemeluoja. Jei atrodo, kad jis gaišuoja, lauk; tikrai jis išsipildys, nesuvėluos. Pasižiūrėk į puikuolį! Jo dvasia nėra dora; o teisus žmogus gyvena savo tikėjimu. 

Tai Dievo žodis. 

Atliepiamoji psalmė Ps 94 (95), 1–2. 6–7. 8–9 (P.: 8) 

P. O, kad išgirstumėt šiandien, ką Viešpats byloja:
„Nebūkite kietaširdžiai.“

Ateikite, džiaugsmingai Viešpačiui giedokim, *
šaukime iš džiaugsmo mūsų išganymo uolai!
Dėkodami eikime į jo Artumą, *
džiaugsmingai traukime šlovinimo giesmes! – P. 

Ateikime jo pagarbinti ir pulkime kniūbsti, *
klaupkimės prieš Viešpatį, mūsų Kūrėją!
Juk jis – mūsų Dievas, † 
o mes – tauta, kurią jisai gano, *
kaimenė, kurią jis veda. – P.

O, kad išgirstumėte šiandien, ką jis byloja: †
„Nebūkite kietaširdžiai, kaip prie Meribos, *
kaip dykumoje Masos dieną,
gundė mane ten jūsų senoliai, – *
jie mane bandė, nors buvo matę mano darbus.“ – P. 

Antrasis skaitinys 2 Tim 1, 6–8. 13–14 

Nesigėdyk mūsų Viešpaties liudijimo 

Skaitinys iš šventojo apaštalo Pauliaus
Antrojo laiško Timotiejui. 

Mylimasis! 

Tau primenu reikalą atgaivinti Dievo malonės dovaną, suteiktą mano rankų uždėjimu. Dievas gi mums davė ne baimės dvasią, bet galybės, meilės ir protingumo Dvasią. Todėl nesigėdyk mūsų Viešpaties liudijimo nei manęs, jo kalinio, bet drauge su manimi kentėk Evangelijos labui jėga Dievo. 

Sau taisykle laikyk sveikus pamokymus, kuriuos esi girdėjęs iš manęs apie tikėjimą ir meilę Kristui Jėzui. Sergėk brangųjį turtą, padedamas Šventosios Dvasios, kuri gyvena mumyse. 

Tai Dievo žodis. 

Posmelis prieš Evangeliją 1 Pt 1, 25 

P. Aleliuja. – Viešpaties žodis išlieka per amžius.
Toks yra žodis, paskelbtas jums kaip
Geroji Naujiena. – P. Aleliuja.

Evangelija Lk 17, 5–10 

Jei turėtumėte tikėjimą! 

✠ Iš šventosios Evangelijos pagal Luką.

Anuo metu apaštalai prašė Viešpatį: „Sustiprink mūsų tikėjimą!“ O Viešpats atsakė: „Jei turėtumėte tikėjimą kaip garstyčios grūdelį ir įsakytumėte šitam šilkmedžiui: ‘Išsirauk ir pasisodink jūroje’, – tai jis paklausytų jūsų. 

Kas iš jūsų, turėdamas samdinį artoją ar piemenį, jam grįžus iš lauko sako: ‘Tuojau sėsk prie stalo’? Argi nesako: ‘Prirenk man vakarienę. Susijuosk ir patarnauk, kolei aš valgysiu ir gersiu, o paskui tu pavalgysi ir atsigersi...’? Argi samdiniui dėkojama, kad jis atliko, kas jam liepta? 

Taip ir jūs, atlikę visa, kas buvo pavesta, sakykite: ‘Esame nenaudingi tarnai. Padarėme, ką turėjome padaryti’.“

Tai Viešpaties žodis. 


Sena ABC, p. 612.

***

XXVIII EILINIS SEKMADIENIS (p. 733)

Pirmasis skaitinys 2 Kar 5, 14–17 

Sugrįžęs pas Dievo vyrą, Naamanas išpažino Viešpatį 

Skaitinys iš Antrosios Karalių knygos. 

Anomis dienomis Naamanas nuėjo žemyn prie Jordano ir septynis kartus pasinėrė Jordano upėje, pagal Dievo vyro žodį, jo kūnas tapo kaip mažo berniuko, ir jis pasidarė švarus [nuo savo raupsų]. 

Tada jis, sugrįžęs pas Dievo vyrą su visa savo palyda, atsistojo priešais Elišą ir tarė: „Dabar žinau, kad nėra Dievo visoje žemėje, išskyrus Izraelį. Prašyčiau tad priimti dovaną iš savo tarno!“ 

Bet Eliša atsakė: „Kaip gyvas Viešpats, kuriam tarnauju, aš neimsiu!“ Jis primygtinai ragino jį priimti, bet šis atsisakė. 

Tada Naamanas tarė: „Jei ne, tai prašyčiau, kad tavo tarnui būtų duota žemės, kiek gali panešti du mulai, nes tavo tarnas niekad daugiau nebedarys deginamosios aukos ir nebeatnašaus aukos jokiam kitam dievui, išskyrus Viešpatį.“ 

Tai Dievo žodis. 

Atliepiamoji psalmė Ps 97 (98), 1. 2–3ab. 3cd–4 (P.: plg. 2) 

P. Viešpats tautoms apreiškė savo išganymą.

Giedokite Viešpačiui naują giesmę, †
nes jis padarė nuostabių dalykų. *
Jo šventumo petys ir dešinioji pergales skina. – P. 

Viešpats paskelbė išganymą savo, *
tautoms apreiškė savo teisumą.
Atsiminė savo gerumą *
ir ištikimybę namams Izraelio. – P. 

Visi žemės pakraščiai išvydo *
išganingą mūsų Dievo veikimą.
Džiaugsmingai giedokite Viešpačiui, visos šalys, – *
džiugią šlovinimo giesmę užveskit! – P. 

Antrasis skaitinys 2 Tim 2, 8–13 

Jei ištversime, su Kristumi ir karaliausime 

Skaitinys iš šventojo apaštalo Pauliaus
Antrojo laiško Timotiejui. 

Mylimasis! 

Prisimink prikeltąjį iš numirusių Jėzų Kristų iš Dovydo giminės, kaip skelbiama mano Evangelijoje, dėl kurios man tenka kentėti, net būti surakintam lyg piktadariui. Bet Dievo žodis nesurakinamas! Todėl aš visa pakeliu dėl išrinktų jų, kad ir jie laimėtų išganymą Kristuje Jėzuje su amžinąja šlove. 

Štai tikras žodis: Jei mes su juo numirėme, su juo ir gyvensime. Jei ištversime, su juo ir karaliausime. Jeigu mes jo išsižadėsime, ir jis mūsų išsižadės, bet jeigu mes ir tapsime neištikimi, tai jis lieka ištikimas, nes savęs jis negali išsiginti. 

Tai Dievo žodis. 

Posmelis prieš Evangeliją 1 Tes 5, 18 

P. Aleliuja. – Už viską dėkokite,
nes to Dievas nori iš jūsų
Kristuje Jėzuje. – P. Aleliuja.

Evangelija Lk 17, 11–19 

Neatsirado tokių, kurie grįžtų ir atiduoti Dievui garbę,
tik šitas svetimtautis! 

✠ Iš šventosios Evangelijos pagal Luką.

Keliaujant į Jeruzalę, teko Jėzui eiti tarp Samarijos ir Galilėjos. Įeinantį į vieną kaimą, jį pasitiko dešimt raupsuotų vyrų. Jie sustojo atstu ir garsiai šaukė: „Jėzau, Mokytojau, pasigailėk mūsų!“ 

Pažvelgęs į juos, Jėzus pasakė: „Eikite, pasirodykite kunigams!“ Ir beeidami jie pasveiko. 

Vienas iš jų, pamatęs, kad išgijo, sugrįžo atgal, balsu šlovindamas Dievą. Jis dėkodamas parpuolė Jėzui po kojų. Tai buvo samarietis. 

Jėzus paklausė: „Argi ne dešimtis pasveiko? Kur dar devyni? Niekas nepanorėjo sugrįžti ir atiduoti Dievui garbę, kaip tik šitas svetimtautis!“ 

Ir tarė jam: „Kelkis, eik! Tavo tikėjimas išgelbėjo tave.“

Tai Viešpaties žodis. 


Sena ABC, p. 614.

***

XXIX EILINIS SEKMADIENIS (p. 736)

Pirmasis skaitinys Iš 17, 8–13 

Kai Mozė laikydavo iškeltą ranką, Izraelis buvo pergalingas 

Skaitinys iš Išėjimo knygos. 

Anomis dienomis atžygiavo Amalekas ir kovojo su Izraeliu prie Refidimų. Mozė tarė Jozuei: 

„Parink mums vyrų, išeik ir kovok su Amaleku. Rytoj aš atsistosiu ant kalvos su Dievo lazda rankoje.“ Jozuė padarė, kaip Mozė jam liepė, ir kovojo su Amaleku, o Mozė, Aaronas ir Huras tuo tarpu palypėjo ant kalvos. 

Kada tik Mozė laikydavo iškeltą ranką, Izraelis buvo pergalingas, o kada tik jis ranką nuleisdavo, Amalekas buvo pergalingas. Mozės rankos taip pailso, kad jiedu paėmė akmenį, padėjo prie Mozės ir jis ant jo atsisėdo. Aaronas ir Huras parėmė jo iškeltas rankas, vienas iš vieno šono, o kitas iš kito šono. Taip jo rankos liko tvirtos iki pat saulėlydžio. Jozuė nugalėjo Amaleką ir jo tautą kalaviju.

Tai Dievo žodis. 

Atliepiamoji psalmė Ps 120 (121), 1–2. 3–4. 5–6. 7–8 (P.: plg. 2) 

P. Te mums padeda Viešpats,
kuris dangų ir žemę sukūrė.

Keliu žvilgsnį į kalnus – *
iš kur ateis man pagalba?
Viešpats atsiųs man pagalbą, *
jis dangų ir žemę sukūrė. – P. 

Neleis jis tavo kojai suklupti, – *
tave globojantis budi.
Nesnaudžia ir nemiega *
Izraelio globėjas! – P. 

Tave Viešpats globoja; *
iš dešinės Viešpats – užuovėja tavo.
Dieną nepakenks tau saulė *
nei naktį mėnulis. – P. 

Viešpats sergės tave nuo viso, kas pikta, – *
jis tavo gyvastį saugos.
Viešpats sergės išeinant ir grįžtant, *
dabar ir per amžius. – P. 

Antrasis skaitinys 2 Tim 3, 14 – 4, 2 

Kad Dievo žmogus taptų tobulas 

Skaitinys iš šventojo apaštalo Pauliaus
Antrojo laiško Timotiejui. 

Mylimasis! 

Laikykis to, ką esi išmokęs ir tvirtai įtikėjęs, žinodamas, iš kokių žmonių esi išmokęs. Tu nuo vaikystės pažįsti šventuosius Raštus, galinčius tave pamokyti išganymui per tikėjimą Kristumi Jėzumi. Visas Raštas yra Dievo įkvėptas ir naudingas mokyti, barti, taisyti, auklėti teisumui, kad Dievo žmogus taptų tobulas, pasirengęs kiekvienam geram darbui. 

Aš karštai prašau dėl Dievo ir Kristaus Jėzaus, kuris teis gyvuosius ir mirusiuosius, dėl jo apsireiškimo ir Karalystės: skelbk žodį, veik laiku ir nelaiku, bark, drausk, ragink su didžiu kantrumu ir kaip išmanydamas. 

Tai Dievo žodis. 

Posmelis prieš Evangeliją Plg. Žyd 4, 12 

P. Aleliuja. – Dievo žodis yra gyvas, veiksmingas.
Jis teisia širdies sumanymus bei mintis. –
P. Aleliuja. 

 Evangelija Lk 18, 1–8 

Dievas apgins teises savo išrinktųjų, kurie jo šaukiasi 

✠ Iš šventosios Evangelijos pagal Luką.

Anuo metu Jėzus pasakė savo mokiniams palyginimą, kaip reikia visuomet melstis ir nepaliauti. Jis pradėjo: „Viename mieste gyveno teisėjas, kuris nebijojo Dievo ir nesidrovėjo žmonių. 

Tame pačiame mieste gyveno ir našlė, kuri vis eidavo pas jį ir prašydavo: ‘Apgink mane nuo skriaudiko!’ 

Jis ilgai spyrėsi, bet pagaliau tarė sau: ‘Nors aš Dievo nebijau nei žmonių nesidroviu, vis dėlto, kai šita našlė tokia įkyri, imsiu ir apginsiu jos teises, kad, ko gero, ji manęs neapkultų’.“ 

Ir Viešpats pridūrė: „Įsidėmėkite, ką pasakė tas nesąžiningas teisėjas. Tad nejaugi Dievas neapgintų teisių savo išrinktų jų, kurie jo šaukiasi per dienas ir naktis, ir delstų jiems padėti?! 

Aš sakau jums: netrukus jis apgins jų teises. Bet ar atėjęs Žmogaus Sūnus beras žemėje tikėjimą?“ 

Tai Viešpaties žodis. 


Sena ABC, p. 616.

***

XXX EILINIS SEKMADIENIS (p. 738)

Pirmasis skaitinys Sir 35, 12–14. 16–19a 

Varguolio maldavimas debesis skrodžia 

Skaitinys iš Siracido knygos. 

Viešpats yra Teisėjas, – 
jis nėra šališkas. 
Jis niekad nebūna šališkas, skriausdamas silpnuosius,
bet išklauso nuskriaustojo maldą.
Jis nėra kurčias našlaičio verksmui
ar našlės, kai ji lieja savo skundą.
Kas nuoširdžiai tarnauja Dievui, bus išklausytas;
jo maldavimas pasiekia dangų.
Nuolankiojo malda prasiskverbia pro debesis
ir nenurimsta, kol nepasiekia savo tikslo, –
ji neatsitrauks, kol Aukščiausiasis neatsilieps,
nepažadės teisingai spręsti ir to nepadarys.
Dievas iš tikrųjų neuždels. 

Tai Dievo žodis. 

Atliepiamoji psalmė Ps 33 (34), 2–3. 17–18. 19 ir 23 (P.: 7a) 

P. Štai vargšas šaukės, ir Viešpats išklausė.

Visuomet aš Viešpatį garbinsiu, *
aidės jo šlovė be paliovos mano lūpom.
Viešpačiu didžiuojasi mano siela. – *
romieji girdės tai ir džiaugsis. – P. 

Rūsčiai Viešpats atsigręžia į nedoruosius, *
kad išnaikintų žemėje jų atminimą.
Šaukias teisieji pagalbos, o Viešpats jų klausos *
iš visų vargų juos išgelbsti. – P.

Viešpats arti tų, kurie sielvartauja, *
ir gelbsti nevilties nukamuotus.
Viešpats savo tarnų gyvastį atperka; *
išgelbėtas bus, kas jo prieglobsčio ieško. – P. 

Antrasis skaitinys 2 Tim 4, 6–8. 16–18 

Manęs laukia teisumo vainikas 

Skaitinys iš šventojo apaštalo Pauliaus 
Antrojo laiško Timotiejui. 

Mylimasis! 

Aš jau esu atnašaujamas, ir mano iškeliavimas arti. Iškovojau gerą kovą, baigiau bėgimą, išlaikiau tikėjimą. Todėl manęs laukia teisumo vainikas, kurį aną dieną man atiduos Viešpats, teisingasis Teisėjas, – ir ne tik man, bet ir visiems, kurie su meile laukia jo pasirodant. 

Mano pirmajame apsigynime nė vieno nebuvo su manimi, visi mane paliko. Tenebus jiems tatai palaikyta nusikaltimu! Viešpats buvo su manimi ir mane sustiprino, kad toliau skelbčiau Evangeliją ir visos tautos ją išgirstų; jis mane ištraukė iš liūto nasrų. 

Viešpats mane vėl ištrauks iš visų piktų kėslų ir išgelbės, paimdamas į savo Dangaus Karalystę. Jam garbė per amžių amžius! Amen. 

Tai Dievo žodis. 

Posmelis prieš Evangeliją 2 Kor 5, 19 

P. Aleliuja. – Dievas Kristuje sutaikino su savimi pasaulį
ir patikėjo mums sutaikinimo žinią. –
P. Aleliuja. 

Evangelija Lk 18, 9–14 

Muitininkas nuėjo į namus nuteisintas, ne fariziejus 

✠ Iš šventosios Evangelijos pagal Luką.

Anuo metu kai kuriems žmonėms, kurie pasitikėjo savo teisumu, o kitus niekino, Jėzus pasakė palyginimą: „Du žmonės atėjo į šventyklą melstis. Vienas buvo fariziejus, o kitas muitininkas. 

Fariziejus atsistojęs taip sau vienas meldėsi: ‘Dėkoju tau, Dieve, kad nesu toks, kaip kiti žmonės – plėšikai, sukčiai, svetimautojai – arba kaip šis va muitininkas. Aš pasninkauju du kartus per savaitę, atiduodu dešimtinę iš visko, ką įsigyju’. O muitininkas stovėjo atokiai ir nedrįso nė akių pakelti į dangų, tik mušėsi į krūtinę, maldaudamas: ‘Dieve, būk gailestingas man nusidėjėliui!’ 

Sakau jums: šitas nuėjo į namus nuteisintas, ne anas. Kiekvienas, kuris save aukština, bus pažemintas, o kuris save žemina, bus išaukštintas.“ 

Tai Viešpaties žodis. 


Sena ABC, p. 619.

***

XXXI EILINIS SEKMADIENIS (p. 741)

Pirmasis skaitinys Išm 11, 22 – 12, 2 

Tu pasigaili visų, nes myli visa, kas gyva 

Skaitinys iš Išminties knygos. 

Viešpatie, juk prieš tave visas pasaulis yra kaip dulkelė, 
sverianti svarstykles, 
ir kaip ryto rasos lašas, 
nukrintantis ant žemės. 

Bet tu esi gailestingas visiems, nes tu visa gali;
tu nepaisai žmonių nuodėmių,
kad jie galėtų atgailauti.
Juk tu myli visa, kas yra,
ir nesišlykšti nieko, ką esi padaręs,
nes nebūtum padaręs, jeigu būtum nekentęs. 

Kaip būtų galėjęs kas nors išsilaikyti,
jeigu tu nenorėtumei?
Ar būti išlaikytas,
jeigu nebūtų buvęs tavo pašauktas?
Tu pasigaili visų,
nes jie yra tavo, Viešpatie, – 
tavo, kuris myli visa, kas gyva. 

Juk tavo nemari dvasia yra visur!
Užtat tu pataisai nusižengiančius pamažėle,
įspėji ir primeni jiems dalykus, kuriais nusideda,
kad jie paliktų savo nedorumą
ir dėtų viltį į tave, Viešpatie! 

Tai Dievo žodis. 

Atliepiamoji psalmė Ps 144 (145), 1–2. 8–9. 10–11.
13cd–14 (P.: plg. 1) 

P. Garbinsiu tavo vardą per amžius,
mano Dieve ir Karaliau.

Aukštinsiu tave, mano Dieve ir Karaliau, *
tavo vardą garbinsiu per amžių amžius.
Garbinsiu tave kasdieną, *
šlovinsiu tavo vardą per amžių amžius. – P. 

Viešpats atlaidus ir gailestingas, *
rūstaut negreitas ir pilnas gerumo.
Geras kiekvienam yra Viešpats, *
visiems savo kūriniams gailestingas. – P.

Tau, Viešpatie, visi tavo kūriniai tedėkoja, *
ir tegarbina tave visi ištikimieji.
Tepasakoja apie tavo karalystės garbę, *
tegarsina tavo galybę. – P. 

Viešpats ištikimas visais savo žodžiais, * 
o visais darbais maloningas.
Viešpats kiekvieną klumpantį prilaiko, *
pakelia gyvenimo palaužtuosius. – P. 

Antrasis skaitinys 2 Tes 1, 11 – 2, 2 

Kristaus vardui bus garbė jumyse, o jums jame 

Skaitinys iš šventojo apaštalo Pauliaus
Antrojo laiško tesalonikiečiams. 

Broliai ir seserys! 

Mes nuolat meldžiamės už jus, kad mūsų Dievas padarytų jus vertus savo pašaukimo ir savo galybe tobulintų gerus jūsų užmojus bei veiklų tikėjimą. Tada mūsų Viešpaties Jėzaus vardui bus garbė jumyse, o jums jame, iš mūsų Dievo ir Viešpaties Jėzaus Kristaus malonės. 

Mes prašome jus, broliai ir seserys, dėl mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus atėjimo ir dėl mūsų surinkimo aplink jį: nesiduokite taip lengvai nukreipiami nuo sveiko proto ir įbauginami ar Dvasios pranašyste, ar žodžiu, ar neva mūsų parašytu laišku, esą Viešpaties diena jau čia pat. 

Tai Dievo žodis. 

Posmelis prieš Evangeliją Jn 3, 16 

P. Aleliuja. – Dievas taip pamilo pasaulį,
jog atidavė savo viengimį Sūnų,
kad kiekvienas, kuris jį tiki,
turėtų amžinąjį gyvenimą. – P. Aleliuja.

Evangelija Lk 19, 1–10 

Žmogaus Sūnus atėjo ieškoti ir gelbėti, kas buvo pražuvę 

✠ Iš šventosios Evangelijos pagal Luką.

Anuo metu, atvykęs į Jerichą, Jėzus ėjo per miestą. Ten buvo žmogus, vardu Zachiejus, muitininkų viršininkas ir turtuolis. Jis troško pamatyti Jėzų, koks jis esąs, bet negal ėjo per minią, nes pats buvo žemo ūgio. Zachiejus užbėgo priekin ir įlipo į šilkmedį, kad galėtų jį pamatyti, nes jis turėjo tenai praeiti. 

Atėjęs į tą vietą ir pažvelgęs aukštyn, Jėzus tarė: „Zachiejau, greit lipk žemyn! Man reikia šiandien apsilankyti tavo namuose.“ Šis skubiai nulipo ir su džiaugsmu priėmė jį. Tai matydami, visi murmėjo: „Pas nusidėjėlį nuėjo į svečius!“ 

O Zachiejus atsistojęs prabilo į Viešpatį: „Štai, Viešpatie, pusę savo turto atiduodu vargšams ir, jei ką nors nuskriaudžiau, grąžinsiu keturgubai.“ 

Jėzus tarė: „Į šiuos namus šiandien atėjo išganymas, nes ir jis yra Abraomo palikuonis. Žmogaus Sūnus atėjo ieškoti ir gelbėti, kas buvo pražuvę.“ 

Tai Viešpaties žodis. 


Sena ABC, p. 621 .

***

XXXII EILINIS SEKMADIENIS (p. 745)

Pirmasis skaitinys 2 Mak 7, 1–2. 9–14 

Pasaulio Karalius prikels mus amžinam gyvenimui 

Skaitinys iš Antrosios Makabiejų knygos. 

Anomis dienomis septyni broliai bei jų motina buvo suimti. Karalius, liepęs plakti rimbais ir diržais, mėgino priversti juos prieš Dievo Įstatymą valgyti. 

Vienas brolių, kalbėdamas visų vardu, tarė: „Ką tu mėgini iš mūsų išgauti? Mes esame pasirengę verčiau mirti, negu nusikalsti savo protėvių įstatymams.“ 

Paskutinį kartą atsikvėpdamas, jis tarė: „Nuožmusis niekše, tu atimi iš mūsų šį gyvenimą, bet pasaulio Karalius mus prikels naujam amžinam gyvenimui. Mes mirštame už jo įstatymus!“ 

Po jo trečiasis buvo jų pašaipų auka. Kai jam buvo paliepta, jis iškišo liežuvį ir drąsiai ištiesė rankas. Jo žodžiai buvo kilnūs: „Iš Dangaus esu tai gavęs, dėl jo įstatymų jų nebranginu ir turiu viltį visa iš jo vėl gauti.“ Užtat net pats karalius ir jo tarnai stebėjosi drąsa jaunuolio, nieku laikančio kančią. 

Jam mirus, taip pat ir ketvirtasis buvo panašiai kankinamas ir žudomas. Būdamas arti mirties, jis tarė: „Aš pasirinkau mirti nuo žmonių rankos su viltimi, duota Dievo, kad jis mane sugrąžins į gyvenimą. Betgi tau prisikėlimo naujam gyvenimui nebus!“ 

Tai Dievo žodis. 

Atliepiamoji psalmė Ps 16 (17), 1. 5–6. 8b ir 15 (P.: 15b) 

P. Viešpatie, mane pabudusį džiugins tavo Artumas.

Klausykis, Viešpatie, teisiojo skundų, †
atsižvelk i manąjį šauksmą! *
Išgirsk mano maldą iš lūpų be vyliaus! – P. 

Tavo Įstatymo kelio laikiausi, *
nuo jo mano kojos niekada nenuklydo.
Šaukiuosi tavęs, nes tu išklausai mane, Dieve! *
Atsuk savo ausį, klausykis mano žodžių. – P.

Saugok mane kaip savo akies lėlytę, *
sparnų paūksmėje mane paslėpki.
Aš gi, būdamas doras, tavo veidą regėsiu, * 
o pabudusį džiugins tavo Artumas. – P.

Antrasis skaitinys 2 Tes 2, 16 – 3, 5 

Viešpats jus tesustiprina kiekvienam geram darbui ir žodžiui 

Skaitinys iš šventojo apaštalo Pauliaus
Antrojo laiško tesalonikiečiams. 

Broliai ir seserys! 

Pats mūsų Viešpats Jėzus Kristus ir Dievas, mūsų Tėvas, pamilęs mus ir maloningai suteikęs mums amžinos paguodos ir geros vilties, tesuramina jūsų širdis ir tesustiprina kiekvienam geram darbui ir žodžiui. 

Pagaliau, broliai ir seserys, melskitės už mus, kad Viešpaties žodis skintųsi kelią ir būtų gerbiamas kaip ir pas jus, o mes būtume išgelbėti nuo iškrypusių ir blogų žmonių, nes ne visi turi tikėjimą. Viešpats ištikimas. Jis sustiprins jus ir apsaugos nuo pikto. Mes pasitikime jumis Viešpatyje, kad vykdote ir vykdysite, ką jums įsakome. Viešpats telenkia jūsų širdis į Dievo meilę ir Kristaus kantrybę. 

Tai Dievo žodis. 

Posmelis prieš Evangeliją Plg. Apr 1, 5–6 

P. Aleliuja. – Jėzus Kristus yra pirmutinis
prisikėlęs iš numirusių;
jam šlovė ir galybė per amžių amžius! –
P. Aleliuja.

Evangelija Ilgoji forma Lk 20, 27–38 

Dievas nėra mirusiųjų, bet gyvųjų 

✠ Iš šventosios Evangelijos pagal Luką.

Anuo metu atėjo sadukiejų, kurie neigia mirusiųjų prisikėlimą, ir uždavė Jėzui klausimą: „Mokytojau, Mozė yra mums parašęs: Jei kieno vedęs brolis numirtų bevaikis, tuomet jo brolis tegul veda našlę ir pažadina savo broliui palikuonių. Taigi yra buvę septyni broliai. Pirmasis vedė žmoną ir mirė bevaikis. Ją vedė antrasis, paskui trečiasis ir paeiliui visi septyni, ir mirė, nepalikdami vaikų. Galiausiai mirė ir ta moteris. Kurio gi žmona ji bus, kai mirusieji prisikels? Juk ji yra buvusi visų septynių žmona.“ 

Jėzus jiems atsakė: „Šio pasaulio vaikai veda ir teka, o kurie pasirodys verti dalyvauti aname pasaulyje ir mirusiųjų prisikėlime, tie neves ir netekės. Nebegalės jie ir mirti, nes būdami prisikėlimo vaikai, bus tolygūs angelams ir bus Dievo vaikai. 

O kad mirusieji prisikels, mini ir Mozė pasakojime apie krūmą, kur jis Viešpatį vadina Abraomo Dievu, Izaoko Dievu ir Jokūbo Dievu. Juk Dievas nėra mirusiųjų Dievas, bet gyvųjų, nes visi jam gyvena.“ 

Tai Viešpaties žodis. 

Evangelija Trumpoji forma Lk 20, 27. 34–38

Dievas nėra mirusiųjų, bet gyvųjų 

✠ Iš šventosios Evangelijos pagal Luką.

Anuo metu atėjo sadukiejų, kurie neigia mirusiųjų prisikėlimą, ir uždavė Jėzui klausimą. Jėzus jiems atsakė: „Šio pasaulio vaikai veda ir teka, o kurie pasirodys verti dalyvauti aname pasaulyje ir mirusiųjų prisikėlime, tie neves ir netekės. Nebegalės jie ir mirti, nes būdami prisikėlimo vaikai, bus tolygūs angelams ir bus Dievo vaikai. 

O kad mirusieji prisikels, mini ir Mozė pasakojime apie krūmą, kur jis Viešpatį vadina Abraomo Dievu, Izaoko Dievu ir Jokūbo Dievu. Juk Dievas nėra mirusiųjų Dievas, bet gyvųjų, nes visi jam gyvena.“ 

Tai Viešpaties žodis. 


Sena ABC, p. 624.

***

XXXIII EILINIS SEKMADIENIS (p. 748)

Pirmasis skaitinys Mal 3, 19–20a 

Jums patekės teisumo saulė 

Skaitinys iš pranašo Malachijo knygos. 

„Štai! Arti ta diena, liepsnojanti kaip krosnis! Visi įžūlieji ir nedorėliai bus ražiena, – ateinanti diena juos taip sudegins, – kalbėjo Galybių Viešpats, – kad nepaliks jiems nei šaknies, nei šakos. 

Bet jums, bijantiems mano vardo, patekės teisumo saulė.“ Tai Dievo žodis. 

Atliepiamoji psalmė Ps 97 (98), 5–6. 7–9a. 9bc (P.: plg. 9) 

P. Viešpats ateina tautų teisti teisingai.

Lyra ir giesme Viešpatį šlovinkit; *
pritarkit lyra skambiai savo giesmei.
Rago gaudesiu ir trimitais *
Karaliaus, Viešpaties, Artume džiugesį skleiskit. – P. 

Teūžia jūra ir visi jos gyviai, *
pasaulis ir visa, kas jame gyvena.
Delnais teploja upės; †
iš džiaugsmo drauge ir kalnai tegieda *
Viešpaties Artume, nes jis ateina, –
jisai ateina valdyti žemės. – P. 

Teis jis teisingai pasaulį, *
valdys jo tautas – atsidavęs. – P. 

Antrasis skaitinys 2 Tes 3, 7–12 

Kas nenori dirbti, tenevalgo! 

Skaitinys iš šventojo apaštalo Pauliaus
Antrojo laiško tesalonikiečiams. 

Broliai ir seserys! 

Jūs patys žinote, kaip reikia sekti mumis. Mes gi pas jus netinginiavome ir nevalgėme veltui kieno nors duonos, bet su triūsu ir prakaitu darbavomės dieną naktį, kad tik neapsunkintume nė vieno iš jūsų; ir ne todėl, kad neturėtume teisės taip daryti, bet norėdami duoti jums pavyzdį, kad galėtumėte mumis sekti. 

Dar būdami pas jus, mes skelbėme: „Kas nenori dirbti, tenevalgo!“ Mat mes girdime, jog kai kurie jūsiškiai tinginiauja, nieko neveikia, tik smalsauja. 

Tokiems žmonėms mes įsakome ir juos raginame Viešpatyje Jėzuje Kristuje ramiai dirbti ir valgyti pačių pelnytą duoną. 

Tai Dievo žodis. 

Posmelis prieš Evangeliją Lk 21, 28

P. Aleliuja. – Atsitieskite ir pakelkite galvas,
nes jūsų išvadavimas arti. –
P. Aleliuja.

Evangelija Lk 21, 5–19 

Savo ištverme jūs išsaugosite savo gyvybę 

✠ Iš šventosios Evangelijos pagal Luką.

Anuo metu, kai kuriems kalbant apie šventyklą, kad ji išpuošta gražiais akmenimis bei dovanomis, Jėzus prabilo: „Ateis dienos, kai iš to, ką matote, neliks akmens ant akmens, viskas bus išgriauta.“ 

Jie paklausė: „Mokytojau, kada šitai įvyks? Ir koks bus ženklas, kada tai prasidės?“ 

Jis pasakė: „Žiūrėkite, kad nebūtumėte suklaidinti, nes daugelis ateis, prisidengę mano vardu, ir sakys: ‘Tai aš!’ ir: ‘Atėjo metas!’ Jūs neikite paskui juos! O kai išgirsite apie karus ir maištus, nenusigąskite. Visa tai turi pirmiau įvykti, bet dar negreit galas.“ 

Ir dar sakė: „Tauta sukils prieš tautą ir karalystė prieš karalystę. Šen ir ten bus didelių žemės drebėjimų, ligų ir badmečių. Bus baisenybių ir didelių ženklų iš dangaus. 

Pirmiausia žmonės pakels prieš jus rankas ir ims jus persekioti. Dėl mano vardo tąsys jus po sinagogas ir kal
ėjimus, vedžios pas karalius ir valdytojus. Tada jums bus proga liudyti. 

Taigi įsidėkite sau į širdis iš anksto negalvoti, kaip ginsitės; aš jums duosiu tokios iškalbos bei išminties, kad negalės nei atsispirti, nei prieštarauti nė vienas jūsų priešininkas. 

Jus išdavinės tėvai, broliai, giminės ir draugai; kai kuriuos net žudys. Visi jūsų nekęs dėl mano vardo. Vis dėlto nė plaukas nuo jūsų galvos nenukris. Savo ištverme jūs išlaikysite savo gyvybę.“ 

Tai Viešpaties žodis. 


Sena ABC, p. 627.

***

XXXIV eilinis sekmadienis

KRISTUS, VISATOS VALDOVAS
Kristus Karalius (C/_ABC) (p. 752)

Pirmasis skaitinys 2 Sam 5, 1–3 

Jie patepė Dovydą Izraelio karaliumi 

Skaitinys iš antrosios Samuelio knygos. 

Anomis dienomis visos Izraelio giminės atėjo i Hebroną pas Dovydą ir tarė: „Štai mes esame tavo kūnas ir kraujas. Jau anksčiau, Sauliui esant mūsų karaliumi, tu išvesdavai į žygį ir parvesdavai iš žygio Izraelį. Tau Viešpats tarė: ‘Tu būsi mano tautos Izraelio ganytojas, tu būsi Izraelio karalius’.“ 

Visi Izraelio seniūnai atėjo i Hebroną pas karalių. Karalius Dovydas sudarė su jais sandorą Hebrone Viešpaties akivaizdoje, ir jie patepė Dovydą Izraelio karaliumi. 

Tai Dievo žodis. 

Atliepiamoji psalmė Ps 121 (122), 1–2. 4–5. (P.: plg. 1) 

P. Į Viešpaties Namus džiaugsmingai keliaukim.

Džiaugiausi, kai buvo man pasakyta: *
„Į Viešpaties Namus keliaukim!“
Štai jau įkėlėme koją – *
tavo vartuose, Jeruzale, stovim! – P. 

 Kopia į ją gentys – Viešpaties gentys, †
kaip įsakyta Izraeliui, *
kad padėkotų Viešpaties vardui. 
Ten pastatyti teismo sostai, *
Dovydo namų sostai. – P. 

Antrasis skaitinys Kol 1, 12–20 

Jis mus perkėlė į savo mylimojo Sūnaus Karalystę 

Skaitinys iš šventojo apaštalo Pauliaus
Laiško kolosiečiams. 

Broliai ir seserys! 

Dėkojame Dievui Tėvui, kuris padarė mus tinkamus paveldėti šventųjų dalį šviesoje, kuris išgelbėjo mus iš tamsybių valdžios ir perkėlė į savo mylimojo Sūnaus Karalystę. O jame mes turime atpirkimą, nuodėmių atleidimą. 

Jis yra neregimojo Dievo atvaizdas, visos tvarinijos pirmgimis, nes jame sukurta visa, kas yra danguje ir žemėje, kas regima ir neregima, ar sostai, ar viešpatystės, ar kunigaikštystės, ar valdžios, – visa sukurta per jį ir jam. Jis yra pirma visų daiktų, ir visa juo laikosi. 

Ir jis yra Kūno – Bažnyčios Galva. Jis – pradžia, mirusiųjų pirmgimis, kad visame kame turėtų pirmenybę. Dievas panorėjo jame apgyvendinti visą pilnatvę ir per jį visa sutaikinti su savimi, darydamas jo kryžiaus krauju taiką, – per jį sutaikinti visa, kas yra žemėje ir danguje. 

Tai Dievo žodis. 

Posmelis prieš Evangeliją Mk 11, 10 

P. Aleliuja. – Garbė tam, kuris ateina Viešpaties vardu!
Šlovė besiartinančiai mūsų tėvo
Dovydo Karalystei! – P. Aleliuja. 

Evangelija Lk 23, 35–43

Viešpatie, prisimink mane, kai ateisi į savo Karalystę! 

✠ Iš šventosios Evangelijos pagal Luką.

Anuo metu seniūnai tyčiojosi iš Jėzaus kalbėdami: „Kitus išgelbėdavo – tegul pats išsigelbi, jei jis – Dievo išrinktasis Mesijas!“ 

Iš jo juokėsi ir kareiviai, prieidami, paduodami jam perrūgusio vyno ir sakydami: „Jei tu žydų karalius – gelbėkis pats!“ Viršum jo buvo užrašas: „Šitas yra žydų karalius.“ 

Vienas iš nukryžiuotųjų nusikaltėlių ėmė įžeidinėti Jėzų: „Argi tu ne Mesijas? Išgelbėk save ir mus!“ 

Antrasis sudraudė jį: „Ir Dievo tu nebijai, kentėdamas tą pačią bausmę! Juk mudu teisingai gavome, ko mūsų darbai verti, o šitas nieko blogo nėra padaręs.“ 

Ir jis tarė: „Jėzau, prisimink mane, kai ateisi į savo Karalystę!“ 

Jėzus jam atsakė: „Iš tiesų sakau tau: šiandien su manimi būsi rojuje.“ 

Tai Viešpaties žodis. 


Sena ABC, p. 630.