Jėzus – Gerasis Ganytojas
Kodėl Dievas – Ganytojas? Kodėl Jėzus yra mano Gerasis Ganytojas?
Kaip atpažinti Jėzaus balsą ir į jį atsiliepti?
Dievas yra visos kūrinijos autorius, Dievas iš meilės sukūrė ir mus, žmones. Sukūrė ir nepaliko likimo valiai, bet rūpinasi (gano), kad ieškotume santykio su Juo ir vienas su kitu, kad nepamestume vilties ir krypties į galutinį savo gyvenimo tikslą – vienybę su Dievu: „Kai priglusiu prie Tavęs visu savimi, niekur man nebebus nei skausmo, nei vargo, ir gyvas bus mano gyvenimas, visas pilnas Tavęs.“ (Šv. Augustinas)
Dievas atsiuntė savo Sūnų Jėzų, kuris yra pasakęs: „Aš esu gerasis ganytojas (Jn 10, 11)“. Kaip avių kaimenės ganytojas saugo, gina ir gelbsti savo kaimenę nuo pavojų, taip Jėzus visa tai daro dėl mūsų. Ganytojas visada saugo savo avis, o Jėzus saugo mus. Jis, Gerasis Ganytojas, pasiryžęs ieškoti vienos paklydusios ar pradingusios avies, kad tik ją surastų ir sugražintų į bendrą būrį. Be to, Jis yra su mumis per visas dienas iki pasaulio pabaigos (Mt 28, 20) ir ves mus, jei tik Juo pasitikėsime.
Kas mane gano?..
Kam Jėzus pavedė ganyti savo avis? Kokiose ganyklose aš ganausi?
Ar aš noriu įžengti/sugrįžti į Jėzaus ganyklas... Kaip?
Jėzus gyvenimu paliudijo ir perdavė savo ganytojišką misiją savo mokiniams apaštalams ir pavedė jiems skelbti Gerąją Naujieną visame pasaulyje. Patyrę Jėzaus atsiųstos Šventosios Dvasios išsiliejimą apaštalai tapo pakrikštytųjų ir Jėzų tikinčiųjų bendruomenės Bažnyčios vadovais. Jiems, vyskupams ir jų padėjėjams kunigams, yra pavesta būti jiems patikėtų bendruomenių ganytojais pagal Jėzaus pavyzdį.
Pagrindinė tikėjimo ir gyvenimo erdvė yra šeima ir parapijos bendruomenė. Butent parapijos erdvėje aš dalyvauju šv. Mišiose, klausausi Dievo Žodžio ir pažįstu jo prasmę, kartu su bendruomene šlovinu Viešpatį malda ir giesme, rengiuosi ir švenčiu Krikšto, Sutvirtinimo, Santuokos, Susitaikymo sakramentus, meldžiuosi už savo gyvus ir mirusius artimuosius, palaikau pagalbos vargstantiems iniciatyvas, vykstu į piligrimines keliones.
Esame pašaukti būti ne tik avimis
Esame pašauti mokinystei ir tarnystei: būti Jėzaus bendradarbiais ir draugais.
Drauge švęsti išganymo slėpinius, melstis ir darbais bei žodžiais skelbti Dievo Gerąją žinią...
Mūsų ganytojai kviečia ir tikisi, kad mes, atsiliepdami į Krikštu gautą pašaukimą, įsitrauksime į mūsų parapijos bendruomenės gyvenimą. Esame pašaukti keliauti drauge (sinodiškai): kalbėtis, kaip geriau ugdyti savo tikėjimą ir jį liudyti, atsiliepti į klebono kvietimą tapti pastoracinės tarybos nariais, tapti Dievo Žodžio skaitytojais, įsitraukti į vieną ar kitą parapijos choristų grupę, savanoryste ar pinigine auka prisidėti prie vargstantiems padedančios parapijos Carito veiklos, dalyvauti liturginėse procesijose, parapijoje organizuojamuose renginiuose ir padėti juos surengti. Parapijoje vykdomos veiklos ir atsakingųjų kontaktai yra pateikiami šioje interneto svetainėje.
Evangelija pagal Joną (10, 1–18)
1 „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: kas neina pro vartus į avių gardą, bet įkopia pro kur kitur, tas vagis ir plėšikas. 2 O kas pro vartus ateina, tas avių ganytojas. 3 Jam sargas atkelia vartus, ir avys klauso jo balso. Jis šaukia savąsias avis vardais ir jas išsiveda. 4 Išsivaręs visas saviškes, jis eina priešakyje, o avys paskui jį seka, nes pažįsta jo balsą. 5 Paskui svetimą jos neseks, bet nuo jo bėgs, nes nepažįsta svetimųjų balso.“
6 Jėzus pasakė jiems tą palyginimą, bet jie nesuprato, ką tai reiškia. 7 O Jėzus kalbėjo toliau:
„Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: aš – avių vartai.
8 Visi, kurie pirma manęs atėjo, buvo vagys, plėšikai,
todėl neklausė jų avys.
9 Aš esu vartai.
Jei kas eis per mane, bus išgelbėtas.
Jis įeis ir išeis, ir ganyklą sau ras.
10 Vagis ateina vien tik vogti, žudyti, naikinti.
Aš atėjau, kad žmonės turėtų gyvenimą, – kad apsčiai jo turėtų.
11 Aš – gerasis ganytojas.
Geras ganytojas už avis guldo gyvybę.
12 Samdinys, ne ganytojas, kuriam avys ne savos,
pamatęs sėlinantį vilką, palieka avis ir pabėga,
o vilkas puola jas ir išvaiko.
13 Samdinys pabėga, nes jis samdinys, jam avys nerūpi.
14 Aš – gerasis ganytojas: aš pažįstu savąsias,
ir manosios pažįsta mane,
15 kaip mane pažįsta Tėvas ir aš pažįstu Tėvą.
Už avis aš guldau savo gyvybę.
16 Ir kitų avių dar turiu,
kurios ne iš šios avidės;
ir jas man reikia atvesti;
jos klausys mano balso,
ir bus viena kaimenė, vienas ganytojas.
17 Tėvas myli mane,
nes aš guldau savo gyvybę,
kad ir vėl ją pasiimčiau.
18 Niekas neatima jos iš manęs,
bet aš pats ją laisvai atiduodu.
Aš turiu galią ją atiduoti
ir turiu galią vėl ją atsiimti;
tokį priesaką aš esu gavęs iš savojo Tėvo.“