Puslapis rengiamas.
„Maldos namai, kuriuose atnašaujama bei laikoma Švenčiausioji Eucharistija ir renkasi tikintieji, kuriuose garbinamas Dievo Sūnaus, mūsų Išganytojo, atnašaujamo už mus ant aukos altoriaus tikinčiųjų pagalbai ir paguodai, artumas, turi būti patrauklūs, tinkantys maldai ir apeigų iškilmėms.“ Tuos „Dievo namus“ sudarančių ženklų tiesa ir darna turi rodyti šioje vietoje esantį ir veikiantį Kristų. (KBK 1181)
Parengti: Sumanymas. Titulas. Projektas. Architektūra. Vidaus interjeras
Gerojo Ganytojo bažnyčios pastato stilius modernistinis, bažnyčios altorius ir presbiterija – iš itališko baltojo carrara marmuro. Bažnyčios pastato, altoriaus ir interjero architektas – Algimantas KANČAS. Šv. Jono Paulius II relikvijoriaus ir altoriaus kryžiaus bei tabernakulio autorius – lenkų dailininkas prof. Czesław DŹWIGAJ (Česlawas Dzwigajus). Langų vitražo kūrėjas – lietuvių vitražistas Vytautas ŠVARLYS.
Kauno Gerojo Ganytojo parapija, apimanti Kauno miesto Dainavos mikrorajoną, įsteigta 1998 m. balandžio 28 d. Kauno arkivyskupo Sigito Tamkevičiaus dekretu Nr. 773 atskyrus dalį Šv. Antano Paduviečio parapijos teritorijos.
1999 m. kovo 5 d. Kauno arkivyskupijos bažnytinio meno komisijos patvirtinto bažnyčios projekto autoriai – architektai Algimantas Kančas ir Marius Preisas. Pagal projektą bažnyčioje numatyta 320 sėdimų vietų. Pastatas modernus, suderintas su Dainavos mikrorajono architektūra. 1999 m. liepos 3 d. pradėti kloti pamatai. Tų pačių metų rugpjūčio 31 d. pašventintas kertinis bažnyčios akmuo.[3]...
Kauno Gerojo Ganytojo bažnyčios vidaus 3D panorama projekte PANORAMAS.lt (dėkojame autoriui fotografui Kostui Rimantui ŠUKEVIČIUI).
„Bažnyčios žinios“, 1998 m. gegužės 12 d., Nr. 9, „Kauno arkivyskupijoje įsteigta nauja Kauno Gerojo Ganytojo parapija“ [1]
„Bažnyčios žinios“, 1999 m. kovo 31 d., Nr. 6, „Apsvarstytas Gerojo Ganytojo parapijos bažnyčios ir parapijos namų projektas“ [2]
„Bažnyčios žinios“, 1999 m. rugpjūčio 31 d. Nr. 16, „Pašventintas Kauno Gerojo Ganytojo bažnyčios kertinis akmuo“ [3]
„Bažnyčios žinios“, 2001 m. kovo 28 d., Nr. 6, „Pašventintas Gerojo Ganytojo parapijos bažnyčios kryžius“ [4]
„Bažnyčios žinios“, 2001 m. liepos 20 d., Nr. 13-14, „Kaune pašventinta Gerojo Ganytojo parapijos koplyčia“ [5]
Kardinolas
Sigitas TAMKEVIČIUS SJ
(g. 1938)
1998 metais, būdamas Kauno arkivyskupu, įkūrė Kauno Gerojo Ganytojo parapiją, 2009 metais konsekravo Gerojo Ganytojo bažnyčią.
Vyskupu konsekruotas 1991 m. gegužės 19 d., nuo 1996 m. gegužės 19 d. iki 2015 m. birželio 11 d. Kauno arkivyskupas. Nuo 2015 m. liepos 11 d. yra arkivyskupas emeritas, priimtas į Kardinolų kolegiją 2019 m. spalio 5 d.
Kunigas
Jonas STANKEVIČIUS
(g. 1954)
Kauno Gerojo Ganytojo bažnyčios statytojas ir parapijos bendruomenės kūrėjas.
1975–1980 m. mokėsi Kauno Tarpdiecezinėje kunigų seminarijoje, į kunigus įšventintas 1980 m. birželio 1 d. 1998 m. gegužės 1 d. buvo paskirtas naujai įkurtos Kauno Gerojo Ganytojo parapijos klebonu, statė bažnyčią, kūrė parapijos bendruomenę. Šiose pareigose darbavosi iki 2015 m. gegužės 18 d.
Architektas
Algimantas KANČAS
(1954–2016)
Kauno Gerojo Ganytojo bažnyčios pastato, altoriaus ir interjero architektas.
Kaunietis architektas, 1978 m. baigė Vilniaus inžinerinį statybos institutą. Stažavo Vokietijoje (1994). 1978–95 m. dirbo Miestų statybos projektavimo instituto Kauno filiale (1990–95 bendrovė Kauno Miestprojektas). Nuo 1991 m. ir A. Kančo projektavimo studijos vadovas. Nuo 1996 m. dėstė Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės institute, 1996–98 m. Architektūros katedros vedėjas; docentas. 1990–96 Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas.
Pagal A. Kančo projektus Kaune pastatytas Sportininkų viešbutis prie Kauno marių, Maltos ordino senelių namai, Šv. Kazimiero bažnyčia Aleksote, dailininko A. Šato galerija, Druskininkuose – V. K. Jonyno galerija ir daug kitų viešųjų bei privačių pastatų.
Menininkas
prof. Czesław DŹWIGAJ
(g. 1950)
Kauno Gerojo Ganytojo bažnyčios tabernakulio ir šv. Jono Pauliaus II relikvijoriaus autorius.
Lenkų menininkas, skulptorius, profesorius, pagarsėjęs paminklų popiežiui Jonui Pauliui II kūrimu ir statymu visame pasaulyje. 1972–1977 m. studijavo Krokuvos dailės akademijoje, kur iki 2019 m. vadovavo Keraminės skulptūros studijai. Jo meniniai pasiekimai – dešimtys visuose pasaulio žemynuose realizuotų paminklų, apie 600 medalių, daugiau kaip 55 bronzos uostai, taip pat daugybė išsamių sakralinių interjerų, polichromijų ir vitražų realizacijų. 83-jų šv. Jonui Pauliui II skirtų paminklų už Lenkijos ribų autorius.
Lietuvoje jo sukurti paminklai šv. Jonui Pauliui II yra pastatyti Vilniuje, Šiluvoje ir Kaune.