Krikščioniškoji santuoka yra sakramentas. Tai yra įvykis Bažnyčioje, kuris tuo pat metu kuria Bažnyčią, nes sukuria naują šeimą. Tad santuoka nėra vien apeigos su gėlėmis, puošniais drabužiais ir gražiomis fotografijomis...

Kas yra sakramentas?

Santuokinė sandora, kuria vyras ir moteris sukuria bendrą gyvenimą, gyvybę ir jėgą ima iš pačios dieviškojo kūrimo pradžios, o Kristų tikintiems, ši sutartis pakyla į aukštesnį laipsnį, nes tampa vienu iš Naujojo Testamento sakramentų (Santuokos sakramento apeigos, 1).

Viso Bažnyčios gyvenimo centras yra eucharistinė auka ir sakramentai. Septyni sakramentai (Krikštas, Sutvirtinimas, Eucharistija, Atgaila ir Sutaikinimas, Ligonių patepimas, Šventimai, Santuoka) – tai septynios Kristaus įsteigtos asmeninio, o drauge ir bendruomeninio gyvenimo patirtys, dovanojančios mums Kristaus malonę. Sakramentai apima visus svarbiuosius gyvenimo tarpsnius ir momentus; jie duoda pradžią krikščionių tikėjimo gyvenimui, jį ugdo ir gydo, skiria jam misiją. Egzistuoja net tam tikras prigimtinio ir dvasinio gyvenimo tarpsnių panašumas. Per kūną ir materiją patirdami regimą pasaulį ir kitus žmones, materialių ženklų (Krikšto vandens, aliejaus, Komunijos duonos, žiedų, pažado ir kt.) dėka patiriame Dievo meilę ne tik dvasiniu, bet ir fiziniu pavidalais. Visi sakramentai susiję tarpusavyje. Kaip upė nuosekliai teka savo vaga, taip ir sakramentai sudaro vientisą darinį ir nuosekliai įsilieja vienas į kitą. Krikštas yra vartai į Bažnyčią. Tad jo dėka Santuoka tampa sakramentine ir yra pripildoma Dievo malonės. Ši malonė suteikia dvasinę pagalbą ir jėgą, išgyventi bendrystę džiaugsme ir varge, sveikatoje ir ligose.

Sakramentai nėra magija. Tad pats savaime Santuokos sakramentas neužtikrina nei šeimos laimės, nei gerovės. Krikščionio gyvenimo tikslas - gyventi pagal Dievo valią (tai yra pagal Dievo svajonę apie mane), reiškia pripažinti ir pasitikėti, kad visada ir visur Dievas žino, ką daro ir daro tai, kas mums geriausia. Tai nelengva. Bet maginis požiūris į santuoką tik padidintų nusivylimą, sudužus nepagrįstiems lūkesčiams.

Sutartis ar Sandora?

Santuokos sakramentas nėra socialinis susitarimas, tuščias ritualas ar vien išorinis įsipareigojimo ženklas (Amoris Laetitia 72).

Santuoka yra daugiau negu sutartis. Tai sandora (ne sandėris).

Sutarties objektas yra daiktai, gėrybės, pinigai, turtas (aš tau padarysiu tai, o tu man duosi tai). Sutartys visada būna ribotos laike ir nurodo sąlygas bei išlygas. Tai visada išliks derybų objektu, kuris gali keistis priklausomai nuo poreikių.

Sandora yra sudaroma tarp asmenų. Ji neatšaukiama, neišardoma, besąlyginė, nevienadienė. Meilė reikalauja darbo, keliavimo. Meilės sandora tarp vyro ir moters yra toks dalykas, kurio kasdien mokomasi ir kuris yra tobulinamas.

Santuokos dovanos

Vienatinumas ir neišardomumas

Taigi jie – jau nebe du, o vienas kūnas. Ką tad Dievas sujungė, žmogus teneperskiria (Mt 19, 6).

Santuoka sudaroma vieną kartą visam gyvenimui - todėl ji yra viena ir neišardoma. Poligamija nesuderinama su santuokos vienybe. Santuokinį ryšį įtvirtino pats Dievas, tad sudaryta pakrikštytųjų santuoka niekada negali būti panaikinta.

Tik vienam iš sutuoktinių mirus, našlys ar našlė turi galimybę teisėtai vėl susituokti. Taip pat sutuoktiniai, kurių santuoka bažnytiniame teisme (tribunole) buvo pripažinta niekada negaliojusi taip pat turi galimybę teisėtai sudaryti kitą bažnytinę santuoką.

Ištikimybė

Meilė trokšta būti nepakeičiama. Ji negali būti meilė iki naujos santuokos (KBK 1646).

Ištikimybė išreiškia pasitikėjimą ir tikėjimą mylimuoju ar mylimąja. Santuokos sakramentas sudaro sąlygas vyrui ir moteriai save dovanoti pilnai ir nedalomai. Visiškai save dovanoti galima tik vienam asmeniui. Ištikimybė sukuria besąlygiškos meilės aplinką.

Santuokinės ištikimybės labui verta sąmoningai vengti per didelių draugysčių su priešingos lyties asmenimis, net jei jos natūraliai mezgasi darbe, draugų būryje, išvykose. Būtų klaidinga manyti, kad mes neįsimylėsime kitų žmonių. Gera ir normalu, kad kiti žmonės mums patinka ir yra mums simpatiški. Blogai, jei ieškome progų susitikti, kuriame bendravimo planus. Tokiu atveju geriau praleisti daugiau laiko su savo sutuoktiniu/e, sugalvoti naujų gerų įspūdžių.

 Atvirumas gyvybei

Esame pasirengę priimti vaikus, jei Dievas mums juos dovanos (KBK 1652).

Mūsų sėkmės kultūroje vaikai vis dažniau laikomi našta ar laimingo gyvenimo kliūtimi. Katalikiškasis tikėjimas laiko vaiką didžiausia dovana. Niekas nepakeičia ir neperkeičia mūsų santykių labiau negu vaikas. Vaikas ne kliūtis ar našta, bet nuostabus kūrinys. Vaikai išryškina naujas mūsų savybes, kurių galbūt net neįtarėme turintys.

Suvokti vaiko svarbą ir prasmę gali būti labai skausminga negalintiems turėti vaikų. Nepaisant to, jų santuoka gali būti pilnavertė ir turtinga, radus būdus, kaip kitaip išreikšti savo vaisingumą.

Siekiant išvengti nėštumo Bažnyčia siūlo naudotis Natūralaus šeimos planavimo (NŠP) metodais, kurių esmė sekti tam tikrus moters kūno simptomus. Priešingai kai kuriems stereotipams šie metodai nėra neveiksmingi (veiksmingumas toks pats kaip ir hormoninių kontraceptikų ar prezervatyvų), be to jie nuolat tobulėja ir populiarėja ne vien tarp katalikų, bet ir tarp porų ar moterų, vertinančių natūralumą ir nenorinčių patirti hormoninės kontracepcijos šalutinio poveikio. Natūralaus šeimos planavimo metodų galima pasimokyti iš specialistų vyskupijų šeimos centruose.

Santuokos sakramento simboliai

Priesaika — tai laisvas, tvirtas, Dievo ir žmonių akivaizdoje viešai paskelbtas pažadas vienas kitam visada išsaugoti ištikimybę, laimėje, varge, sveikatoje ir ligoje – visą gyvenimą vienas kitą mylėti ir gerbti.

Žiedas patiems sutuoktiniams ir visiems skelbia apie įvykusį pasidovanojimą Santuokos sakramentu. Tai sąjungos ir lojalumo ženklas. Sujungti du žiedai sukuria grandinės įspūdį, kuria abu sutuoktiniai savanoriškai suriša vienas kitą visam gyvenimui, geriems ir blogiems laikams.

OLD:

Kas gali sudaryti Santuokos sakramentą?

Santuokos sakramentą vienas kitam teikia pakrikštytieji vyras ir moteris.
Tad tam jiems būtinas ir tinkamas pasirengimas, kurį užtikrinti privalo Bažnyčia. Santuokos apeigose dalyvaujantis kunigas (ar diakonas) Bažnyčios vardu priima sutuoktinių sutikimą ir jiems suteikia Bažnyčios palaiminimą.

Tad sudaryti šį sakramentą gali tinkamai pasirengę pakrikštytieji, anksčiau nesudarę galiojančios bažnytinės santuokos ir
a) laisvai, tai yra niekam neverčiant,
b) išreiškiantys abipusį pažadą visą gyvenimą ištikimai vienas kitą mylėti ir gerbti bei
c) susilaukti vaikų ir juos ugdyti.

Kaip rengiamasi Santuokos sakramentui?

Besirengiantys Santuokos sakramentui kviečiami kreiptis į savo parapijos kleboną ne vėliau kaip 5 mėn. iki Santuokos. Kokius dokumentus reikės turėti ir pan.:  kaunoarkivyskupija.lt/tema/suzadetiniams/ 

Jei abu ar vienas iš Jūsų nesate priėmę Krikšto, Pirmosios Komunijos ar Sutvirtinimo sakramentų, dėl pasirengimo šiems sakramentams taip pat prašome kreiptis į savo parapiją arba Suaugusiųjų katechezės tarnybą (8 685 364 87).

Santuokos sakramentui rengiamasi abiems sužadėtiniams dalyvaujant Kauno arkivyskupijos šeimos centro vykdomoje programoje, ji vyksta  mažose grupėse arba srautiniu būdu (būtina iš anksto užsiregistruoti). Apie viską plačiau: www.kaunoseimoscentras.lt/suzadetiniams/

DAR APIE ŠEIMĄ

Šeima – namų bažnyčia

Krikščioniškoji šeima yra vieta, kur vaikai pirmiausia sužino apie tikėjimą. Dėl to šeimos židinys teisėtai vadinamas „namų Bažnyčia“, malonės ir maldos bendruomene, žmogiškųjų dorybių ir krikščioniškosios meilės mokykla (KBK 1666).

Santuoka yra šeimos pagrindas. Šeimos kaip bendruomenės dvasinė branda priklauso nuo kiekvieno šeimos nario. Todėl šeimoje, siekiančioje tapti „namų Bažnyčia“, svarbu turėti atramą. Tai galima palyginti su stalo kojomis. Pirmoji – bendravimas, pasikalbėjimas šeimoje, antroji – tarnystė, trečioji – atleidimas, ketvirtoji - bendra malda. Tie, kurie šeimoje kalbasi, tarnauja, atleidžia ir kartu meldžiasi, išlieka drauge.

SUNKŪS KLAUSIMAI

Gyvenimas iki santuokos

Intymūs santykiai be santuokos sakramento yra melas, nes kūno kalba išreiškiamas troškimas dovanoti save, imtis atsakomybės ir gerbti vienas kitą, o iš tiesų asmenys neprisiima jokių įsipareigojimų ir vienas kitam tampa priemone.

Skaistumas poroje reiškia ne tik susilaikymą nuo lytinių santykių. Skaistumas – tai vienas kito gerbimas. Todėl fizinės meilės išraiška visada turi būti pagarbi kitam.

O jeigu santuoka žlunga...

Bažnyčioje sudaryta galiojanti santuoka yra neišardoma. Todėl ir nėra bažnytinių skyrybų. Kai jau tikrai išnaudotos visos galimybės išsaugoti Santuoką, kai išlieka akivaizdi grėsmė saugumui, vaikams, visada vienas iš sutuoktinių turi teisę atsiskirti, išeiti iš namų į saugią aplinką. Jis turi teisę kreiptis į Bažnytinį teismą, kad būtų peržiūrėta santuoka, ar nėra priežasčių, kurios buvo nuslėptos, nutylėtos, kurios darytų santuoką negaliojančią nuo pat jos sudarymo pradžios. Ar santuoka gali būti pripažinta negaliojančia, sprendžia bažnytinis teismas vyskupijoje, kurioje ji buvo sudaryta. Jei konstatuojama, kad santuokinis ryšys neegzistavo nuo pat pradžių, tokia santuoka gali būti anuliuota ir atsiranda galimybė bažnyčioje sudaryti kitą santuoką.

Po įvykusių civilinių skyrybų asmuo, kol nesudaro kitos civilinės santuokos arba nepradeda gyventi su kitu žmogumi lytinio gyvenimo, visada gali eiti išpažinties ir priimti Komuniją.

Tekstą parengė Kauno arkivyskupijos šeimos centras