Eucharistija (Šv. Komunija)
Eucharistija yra
"viso krikščioniško gyvenimo versmė ir viršūnė", nes tai pats Kristus.
Ištikima Viešpaties nurodymui Bažnyčia nepaliauja dariusi to, ką Jis
darė savo kančios išvakarėse, kai mylėdamas savuosius, parodė savo
meilę iki galo. Norėdamas visada pasilikti su savaisiais ir padaryti
juos savo prisikėlimo dalininkais, Jis įsteigė Eucharistiją,
kur duona ir vynas slėpiningu būdu tampa Jo Kūnu ir Krauju.
Bažnyčia nuo pat pradžių ištikimai vykdė Viešpaties nurodymą apaštalams
švęsti Eucharistiją iki Jam sugrižtant. Ypač sekmadienį, Jėzaus
prisikėlimo dieną, krikščionys rinkdavosi "laužyti duonos", ir taip iki
mūsų dienų Eucharistija yra nuolat švenčiama.
Eucharistija yra dėkojimas Tėvui ir Jo pašlovinimas, Kristaus ir Jo
Kūno aukos atminimas, Kristaus buvimas čia ir dabar, Jo žodžių ir Jo
Dvasios galia.
Vieningai susirinkę prie Jo aukos ir puotos stalo, klausomės Jo žodžio,
dėkojame už gautas malones, dalyvaujam ir priimam savo gyvenimo
Viešpatį komunijoje.
Kas nori priimti Kristų eucharistinėje komunijoje, turi būti malonės
buklėje - be sankios nuodėmės. Jei kas jaučiasi sunkiai nusidėjęs,
negali priimti Eucharistijos, pirmiau negavęs atleidimo Atgailos
sakramentu. šv. Komunijos priėmimas tvirčiau suvienija priimantįjį su
Viešpačiu, atleidžia lengvąsias nuodėmes ir saugo nuo sunkiųjų.
Dalyvavimas šventoje Aukoje mūsų širdį padaro panašią į Jo širdį,
palaiko mūsų dvasines jėgas šio gyvenimo kelionėje, žadina ilgėtis
amžinojo gyvenimo ir jau dabar vienija su Dangaus Bažnyčia, švč.
Mergele Marija ir visais šventaisiais. Po Eucharistijos esame siunčiami
savo darbu ir gyvenimu tęsti Viešpaties misiją ir kurti meile, tiesa ir
teisingumu pagrįstą pasaulį.