Lietuvos vyskupų laiškas,
skirtas prasidedantiems Šeimos metams
Šeima - tikėjimo
vartai
Brangieji,
pradėdami naujus liturginius metus esame vėl kviečiami leistis į tikėjimo
kelionę. Kas yra tikėjimas? Tai - kiekvieno iš
mūsų atsakas į Dievo troškimą susitikti su žmogumi. Tikėjimo
metais popiežius Pranciškus mus ragino naujai atrasti tikėjimo spindesį savo
gyvenime. Tikėjimo metų dóvana tapo enciklika Lumen Fidei, priminusi mums tikėjimo reikšmę ir jo brendimo sąlygas.
Joje popiežius ypač pabrėžė, kad „pirmutinė aplinka, kurioje tikėjimas
apšviečia žmonių miestą, yra šeima." (LF 52)
Mes,
Lietuvos vyskupai, šios popiežiaus Pranciškaus įžvalgos padrąsinti ir norėdami
stiprinti šeimos bei gyvybės kultūrą Lietuvoje, paskelbėme šiuos naujus
liturginius metus Šeimos metais. Esame
drauge su popiežiumi įsitikinę, kad „šeima yra tikėjimo vartai" - natūrali ir
tuo pat metu ypatinga aplinka, kurioje žmogui dovanojamas tikėjimas ir kurioje
jis bręsta. Dievas yra vyro ir moters santuokinio ryšio autorius. Jo dėka šis
ryšys pagrindžiamas ir palaikomas. Popiežius
Pranciškus sako, kad tvari vyro ir moters santuoka „gimsta
iš jų meilės, kuri yra Dievo meilės ženklas bei artumas, iš pripažinimo bei
priėmimo lytinio skirtingumo gėrio, leidžiančio sutuoktiniams susijungti į
vieną kūną (plg. Pr 2, 24) ir duoti pradžią naujai gyvybei, kuri yra
Kūrėjo gerumo, išminties ir meilės plano apraiška" (LF 52). Tik tikėjimo
apšviestas žmogus gali suvokti visą šio slėpinio grožį ir turtingumą. Tikėjimas suteikia santuokiniam meilės ryšiui
neapsakomos Dievo meilės patirtį, o vaikų atėjimas į šį pasaulį - bendrystės ir
bendradarbiavimo su Kūrėju džiaugsmą. Tikėjimo šviesoje santuoka ir vaikų
priėmimas išvystami kaip gyvenimas, pranokstantis paprastą vyro ir moters
susitarimą gyventi kartu susidėjus ar vaikų pradėjimą tik kaip biologinį
vyksmą. Tikėjimas suteikia visiškai naują prasmę santuokinio gyvenimo
patirčiai. Todėl, anot popiežiaus Pranciškaus, „pažadėti meilę visam laikui
įmanoma tik atradus už kitus planus didesnį planą, kuris mus remtų ir leistų
mylimam asmeniui dovanoti visą ateitį. Tikėjimas tada padeda suvokti vaikų
pradėjimo visą gelmę ir turtingumą, nes leidžia jame atpažinti Kūrėjo meilę,
dovanojančią ir patikinčią mums naujo žmogaus slėpinį" (LF 52). Tik taip suprasta
santuoka sutuoktiniams ir jų vaikams tampa
tikėjimo vartais į
gilesnį Dievo bei
šeimos misijos pasaulyje pažinimą.
Šeima yra tikėjimo židinio kurstytoja.
Štai kodėl ją drąsiai galime vadinti tikėjimo vartais, per kuriuos į susitikimą
su Dievu žengia sutuoktiniai ir jų vaikai. Tėvas, motina ar vaiko globėjai yra pirmaisiais
asmenimis, perduodančiais vaikučiui tikėjimo slėpinį. Todėl šeima dar vadinama „namų
Bažnyčia," nes, pasak popiežiaus Pauliaus VI, „šeimą, kaip ir Bažnyčią, reikia
laikyti vieta, kurioje skelbiama Evangelija ir iš kurios ji sklinda." (Evangelii Nuntiandi, 71). Šeima yra
tikėjimo lopšys naujajai kartai, todėl tiek, kiek ji priima tikėjimą ir
Evangeliją, tiek ji tampa ir „evangelizuojančia bendruomene" (Familiaris Consortio, 52). Jai tenka
ypatingas uždavinys perduoti tikėjimą ne tik savo aplinkoje, bet ir visuomenėje,
nes, pasak popiežiaus Pranciškaus, „krikščioniškosios šeimos yra šeimos
misionierės".
Rūpestis
šeima visad buvo Bažnyčios dėmesio centre. Nors kai kurios problemos ne naujos,
tačiau iššūkių šeimai šiandien taip padaugėjo, jog atėjo metas ginti negimusią
gyvybę, šeimą, pagarbą moteriai ir vaikų teises.
Pastaruoju metu besikartojantys raginimai peržiūrėti santuokos ir šeimos sąvokų
turinį, arba nustatyti, kada prasideda ir baigiasi žmogaus gyvybė, yra ne kas
kita, kaip pavojingas socialinis eksperimentas. Sulyginti vyro ir moters
santuoka pagrįstą šeimą su įvairiais kartu gyvenančių asmenų dariniais reikštų
pačios santuokos institucijos panaikinimą. Šeimos sandara kyla iš pačios
žmogaus prigimties; teisė į šeimą - prigimtinė žmogaus teisė. Valstybinės valdžios galia turi būti ir
toliau saistoma ir ribojama žmogaus prigimtinių teisių viršenybės. Šeimos
prigimtis nepakliūva į žmonių sukurtos teisės reguliuojamą sferą. Atvirkščiai,
Valstybės valdžia turi tapti šios pagrindinės visuomenės ląstelės saugotoja. Vyro
ir moters santuokos institucija rodo didelį žmonijos kultūros išsivystymą jos
civilizacijos kelyje. Pagarba ir meilė šeimoje formuoja civilizuotos visuomenės
stuburkaulį.
Šiais Šeimos metais ypatingai raginame
krikščioniškas šeimas ir visus geros valios žmones pagal savo galimybes ginti
šeimos ir gimusių bei negimusių vaikų teises. Ginkime šeimą, nes ji yra žmogaus
gerovės, tikėjimo ir jo brandos lopšys.
Šv. Pauliaus paraginimas „pabusti iš miego" šiandien gali būti
konkrečiai įgyvendinamas drąsiai ginant ir puoselėjant krikščioniškos šeimos
kultūrą. Tebūna mūsų veidas giedras, rūpinantis šeimos vertybe: Viešpats
rūpinasi, kad savyje turėtume Jo džiaugsmo pilnatvę (plg. Jn 17, 13b)!
Šventoji
Mergele Marija, Šeimos Karaliene, melski už mus!
Lietuvos vyskupai