Kalėdinis laiškas arkivyskupijos kunigams, vienuoliams ir visiems tikintiesiems

Viešpaties Gimimo iškilmė, 2008 m.

Jėzaus Kristaus Gimimo šventė ne tik atneša skaidraus džiaugsmo, bet ir suteikia galimybę apmąstyti esminius žmogaus būties klausimus. Laiške Titui, kurį skaitome šv. Kalėdų naktį, apaštalas Paulius taip rašo: „Išganingoji Dievo malonė pasirodė visiems žmonėms ir moko mus, kad, atsisakę bedievystės ir pasaulio aistrų, santūriai, teisingai ir maldingai gyventume šiame pasaulyje, laukdami palaimintos vilties - mūsų didžiojo Dievo bei Gelbėtojo Kristaus Jėzaus šlovės apsireiškimo" (Tit 2, 11-12). Taigi šv. Kalėdos neša džiaugsmo ir vilties žinią pasauliui, praradusiam viltį ir atsidūrusiam dvasinėje, o pastaruoju metu - ir medžiaginėje krizėje.

Prasidėjus Adventui interneto svetainėje buvo paskelbtas į Dievą netikinčio žmogaus straipsnis antrašte „Pasaulis ritasi į bedugnę". Autorius nupiešė juodą scenarijų: pasaulis eina susinaikinimo keliu ir netrukus šis kelias pasibaigs. Nors straipsnio mintys atrodė labai šokiruojamos, jos turi realų pagrindą - Dievo tvarką atmetantis pasaulis naikina pats save ir neturi vilties išsigelbėti. Tik Dievo žodis įlieja šviesos ir vilties. Psalmininkas su viltimi kreipiasi į Dievą: „Viešpatie, Galybių Dieve, pastatyk mus ant kojų! Tešviečia mums tavo veidas, ir mes būsime išgelbėti!" (Ps 80, 20).

Tautų susipriešinimas, teroristų siautėjimas, atnaujinamas šaltasis karas, dėl neprotingo gamtos išteklių naudojimo gresianti ekologinė katastrofa, didžiųjų bankų griūtys, iš bado mirštantys žmonės - visa tai akivaizdūs sunkios ligos požymiai. Dievą atmetantis ir mamoną garbinantis pasaulis neturi programos, kaip sustabdyti šią mirtiną ligą.

Tačiau tokia programa yra. Prieš du tūkstančius metų žmogumi tapęs Dievo Sūnus Jėzus Kristus pasauliui paskelbė Gerosios Naujienos programą. Skaitykime Evangelijos pagal Matą penktąjį skyrių ir su nuostaba pamatysime nubrėžtą visiškai aiškų kelią, kuriuo eidamas žmogus negali patekti į jokią krizę. Jėzus kalba: „Palaiminti turintys vargdienio dvasią <...> romieji <...> trokštantys teisumo. Palaiminti gailestingieji <...> tyraširdžiai <...> taikdariai" (Mt 5, 1-11). Štai kelias, kuriuo Betliejaus Kūdikis kviečia eiti mus visus. Šis kelias yra tikras, saugus, nes jį nutiesė žmogumi tapęs Dievas, ir nėra kito kelio, kuriuo eidami, galėtume išsigelbėti. Dėl to apaštalas Petras vyriausiems kunigams ir tautos vadovams kalbėjo: „Jėzus yra akmuo, kurį jūs, statytojai, atmetėte ir kuris tapo kertiniu akmeniu. Ir nėra niekame kitame išgelbėjimo, nes neduota žmonėms po dangumi kito vardo, kuriuo galėtume būti išgelbėti" (Apd 4, 11-12).

Mes, priėmusieji Kristaus Evangeliją ir bandantieji padaryti ją savo gyvenimo keliu, esame palaiminti. Tačiau drauge turime jausti atsakomybę už Evangelijos žinios sklaidą savo Tėvynėje ir pasaulyje. Apgailėtinai ir niekuo nepateisinamai elgiasi krikščionys, jei, būdami priėmę Krikštą, negyvena Evangelija ir taip skleidžia netikusį liudijimą, tarsi Dievo Žodis būtų nepajėgus keisti žmogaus gyvenimo.

Ateinančius metus Lietuvos vyskupai paskelbė Jubiliejiniais Evangelijos žinios tūkstantmetei Lietuvai metais. Ką jie nori tuo pasakyti? Pirmiausia - kad turime būti dėkingi, jog Dievo Žodis pasiekė Lietuvą ir mes esame ne stabus garbinantys pagonys, bet pakviestieji į Dievo vaikų garbę. Antra, Jubiliejiniais metais esame kviečiami apmąstyti Kristaus Gerosios Naujienos kelionę mūsų krašte, įvertinti dabartį ir prisiimti atsakomybę už Evangelijos likimą ateityje.

Vyskupai kviečia kunigus, vienuolius ir pasauliečius ateinančiais metais sutelkti jėgas ir sutartinai dirbti, kad Dievo Žodis pasiektų kuo daugiau mūsų krašto žmonių, ypač šeimas ir jaunimą, kad jis taptų tuo „dviašmeniu kalaviju", prasiskverbiančiu iki sielos ir dvasios gelmių (plg. Žyd 4, 12).

Šiandienei Lietuvai, siekiančiai nugalėti iškilusias ekonomines ir moralines grėsmes, vienintelis aiškus ir saugus kelias yra Kristaus Evangelija. Protingi ekonomistai, suvokiantys iškilusius pavojus, kaip svarbiausią priemonę siūlo žmonėms sumažinti vartojimą. Ką tai reiškia? Iš tikrųjų tai siūlymas eiti evangeliniu keliu, nes Evangelija kviečia žmogų ne tik priimti Kristų, bet ir saikingai naudotis žemiškomis gėrybėmis. Besaikis jų vartojimas yra ne Evangelijos, bet pinigus ir daiktus garbinančio kapitalizmo kelias. Jis visuomet veda į akligatvį, į socialinę atskirtį tarp turtingųjų ir vargšų, galiausiai - į visuotinę moralinę ir ekonominę krizę.

Žmonės Lietuvoje, kaip kadaise Atėnų akropolyje, garbina daug stabų. Reklama kviečia dievinti daiktus ir vis daugiau jų pirkti, perša žmogaus savigarbos nepaisančias madas, siūlo pramogas, kuriomis siekiama ištraukti kuo daugiau pinigų. Kaip apaštalas Paulius, taip ir mes nebijokime stabų, nes jų kojos molinės. Tačiau nebijoti galima tik turint šio apaštalo dvasią ir pasiryžimą stovėti šalia Kristaus net tuomet, jei būtų rizikuojama kai ką prarasti. Ši rizika gresia visuomet. Kai popiežius pasisako už teisingumą ar taiką, jo žodžius priima visas pasaulis, tačiau tada, kai jis gina gyvybę ar šeimos šventumą, iškart pasipila kritika, kad Bažnyčia neina su gyvenimu ir yra atsilikusi. Panašiai išjuoktas bei pažemintas rizikuoja būti kiekvienas nuoseklus tikintysis, bandantis eiti Evangelijos keliu. Betliejaus Kūdikis kviečia savo ištikimus sekėjus būti drąsius nešant kiekvieną kryžių, kurį uždeda Dievo nepažįstantis pasaulis.

Šalia Kristaus gali stovėti tik tas, kuris negarbina stabų, yra solidarus su silpnais žmonėmis ir pasaulį keisti pradeda nuo savęs. Evangelija pirmiausia kviečia ne kitus keisti, bet keistis patiems ir paskui liudyti pasikeitimo džiaugsmą. Šv. Kalėdos bus palaimingos tik tada, jeigu bandysime geriau pažinti Kristų ir ištikimiau jį seksime. Tad per Kalėdų šventes pabandykime surasti atsakymą į klausimą: ką man asmeniškai reiškia Kristus?

Sveikindamas kunigus, sielovados talkininkus, vienuolius ir visus tikinčiuosius šventų Kalėdų proga, linkiu, kad Kristaus Gimimo iškilmės būtų šviesios, viltingos ir giliai prasmingos! Telaimina jus Betliejaus Kūdikis!

Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius