2015 06 28              XIII-sis eilinis   sekmadienis               metai B

EVANGELIJA  Mk  5,  21 - 43

Jėzui vėl persikėlus valtimi į kitą pusę, susirinko prie jo didžiulė minia ir sulaikė jį paežerėje. Šit ateina vienas iš sinagogos vyresniųjų, vardu Jajiras, ir, pamatęs jį, puola jam po kojų karštai maldaudamas: „Mano dukrelė miršta! Ateik ir uždėk ant jos rankas, kad pagytų ir gyventų". Jėzus nuėjo su juo. Iš paskos sekė gausi minia ir jį spauste spaudė. Ten buvo viena moteris, jau dvylika metų serganti kraujoplūdžiu. Nemaža iškentėjusi nuo daugelio gydytojų ir išleidusi visa, ką turėjo, ji nė kiek nepasitaisė, bet dar ėjo blogyn ir blogyn. Išgirdusi apie Jėzų, ji prasiskverbė pro minią ir iš užpakalio prisilietė prie jo apsiausto. Mat ji sau kalbėjo: „Jeigu paliesiu bent jo drabužį - išgysiu!" Bematant kraujas jai nustojo plūdęs, ir ji pajuto kūnu, kad yra pasveikusi iš savo negalės. O Jėzus iš karto pajuto, kad iš jo išėjo jėga, ir, atsigręžęs į minią, paklausė: „Kas prisilietė prie mano apsiausto?" Mokiniai jam atsakė: „Pats matai, kaip minia tave spaudžia, ir dar klausi: 'Kas mane palietė?'" Bet Jėzus tebesidairė tos, kuri taip buvo padariusi. Moteris išėjo į priekį išsigandusi ir virpėdama, nes žinojo, kas jai atsitiko, ir, puolusi prieš jį ant kelių, papasakojo visą teisybę. O jis tarė jai: „Dukra, tavo tikėjimas išgelbėjo tave, eik rami ir būk išgijusi iš savo ligos". Jam dar tebekalbant, ateina sinagogos vyresniojo žmonės ir praneša tam: „Tavo duktė numirė, kam begaišini Mokytoją?!" Išgirdęs tuos žodžius, Jėzus sako sinagogos vyresniajam: „Nenusigąsk, vien tikėk!" Ir niekam neleido eiti kartu, išskyrus Petrą, Jokūbą ir Jokūbo brolį Joną. Jie ateina į sinagogos vyresniojo namus, ir Jėzus mato sujudimą - verkiančius ir raudančius žmones. Įžengęs vidun, jis tarė: „Kam tas triukšmas ir ašaros?! Vaikas nėra miręs, o miega". Žmonės tik juokėsi iš jo. Tada, išvaręs visus, jis pasiėmė vaiko tėvą ir motiną, taip pat savo palydovus ir įėjo ten, kur vaikas gulėjo. Jis paėmė mergaitę už rankos ir sako: „Talitá kum"; išvertus reiškia: „Mergaite, sakau tau, kelkis!" Mergaitė tuojau atsikėlė ir ėmė vaikščioti. Jai buvo dvylika metų. Visi nustėro iš nuostabos. Jėzus griežtai įsakė, kad niekas to nežinotų, ir liepė duoti mergaitei valgyti.

MINTYS PAMĄSTYMUI

Žmogus ieško Dievo. Kartais link Jo reikia eiti prieš srovę, kaip Jajirui. Kartais tas ieškojimas gimsta iš nevilties. Juk miršta dukrelė. Jai niekas negalėjo pagelbėti. Neretai ir pats prisiartinimas prie Jėzaus vyksta lyg paslapčia, prisiliečiant prie Jo apsiausto. Vis dėl to tai Viešpaties apsiaustas, kuriuo Jis dalijasi su visais. Tereikia tik tikėjimo, kurio mums gali pamokyti ta evangelijoje minima moteris: „Jei prisiliesiu prie Jo - išgysiu". Atrodo, tiek nedaug. Tačiau  net ir tai reikalauja plaukimo prieš srovę, žvilgsnių susitikimo ir tikėjimo išpažinimo. Tas prisilietimas vyksta kelyje. Labai svarbu, kad gyvenimo keliais keliaudami nepamirštume prisiliesti prie Viešpaties. Nors prie apsiausto to, kuris eina į žmogaus namus tam, kad pažadintų iš miego ir dovanotų gyvenimą. Dovanotų gyvenimą net ir tuomet, kai visi aplinkiniai tiesiog bandys įteigti, kad viskas baigta. Tad ir šiandien įsiklausykime į Viešpaties kvietimą: „Sakau tau, kelkis!". Tad tegul prityla gatvės ir emocijų triukšmas ir tegul kalba, prie mūsų gyvenimų, net prie mūsų liūdesio  bei nevilties, kad išmėginti receptai nepadėjo, prisiliečia Viešpats. Nepraraskime vilties. Eikime link Viešpaties. Pasitikėkime Juo!

SKELBIMAI

ŠVENTŲJŲ  MINĖJIMAI

06.29  Šv. Petras ir Paulius, apaštalai

06.30  Pirmieji šventieji Romos Bažnyčios kankiniai

07.02  Švč. Mergelė Marija, Krikščioniškų Šeimų Karalienė

07.03  Šv. Tomas, apaštalas

07.04  Šv. Elzbieta Portugalė