2015 07 19 XVI-sis eilinis sekmadienis metai B
EVANGELIJA Mk 6, 30 - 34
Apaštalai susirinko pas Jėzų ir apsakė
jam visa, ką buvo nuveikę ir ko mokę. O jis tarė jiems: „Eikite sau vieni į
negyvenamą vietą ir truputį pailsėkite". Mat daugybė žmonių ateidavo ir
išeidavo, ir jiems nebūdavo kada nė pavalgyti. Taigi jie
išplaukė valtimi į negyvenamą nuošalią vietą. Žmonės pastebėjo juos
išplaukiant, ir daugelis tai sužinojo. Iš visų miestų žmonės subėgo tenai pėsti
ir net pralenkė mokinius. Išlipęs į krantą, Jėzus pamatė didžiulę minią, ir jam
pagailo žmonių, nes jie buvo tarsi avys be piemens. Ir jis pradėjo juos mokyti
daugelio dalykų.
MINTYS
PAMĄSTYMUI
Galime tik įsivaizduoti sugrįžusių pas Jėzų apaštalų reakcijas. Rodos,
kaip čia nesidžiaugsi, juk pirmoji apaštalavimo misija itin sėkminga. Tikrai
yra kuo džiaugtis, didžiuotis, apie ką pasakoti ne tik Mokytojui, bet ir
visiems aplinkiniams: jų, silpnų žmonių, Galilėjos žvejų, kurių niekas apart
Jėzaus nebuvo pastebėjęs, nebuvo atkreipęs į juos jokio dėmesio, klauso
netyrosios dvasios, nuo jų prisilietimo pasveiksta ligoniai. O koks galingas
žodis... Ir kaip gi viso šito Jėzui nepapasakosi. Juk Jis jiems artimiausias,
Jis siuntė. Apaštalai džiaugiasi. Nors fiziškai jie pavargę. Tą nuovargį Jėzus
mato. Ir todėl tas Viešpaties kvietimas eiti
ir pabūti šiek tiek vienumoje atrodo toks natūralus.
Vienuma. Rami vietelė. Tai giliausia bendrystės valanda. Ji labai svarbi
ne tik pavargusiems apaštalams, bet ir mums. Buvimas šioje vietoje neatsiejamas
nuo paprasčiausios, mums gerai pažįstamos ir ne kartą pergyventos patirties.
Per žmogišką nuovargį, silpnumą mes vienijamės su visa Švenčiausiąja Trejybe.
Tik Dievas tą gali padaryti, tik Jo humoras tobuliausias - galbūt daugelis taip
pamąstėte, perskaitę pastarąjį sakinį.
Man asmeniškai buvo didelis atradimas patirti tai, kad nuovargis gali būti
tobula maldos ir vienybės mokykla! Dažnai jis mano kasdienybėje lieka lyg
neatrastoji žemė, kurios nenoriu, kurios vengiu, nes laiko ženklai kalba vien
tik apie produktyvumą. Jėzus šiandien mane ir visus kviečia padaryti didžiausią
visų laikų atradimą - tiesiog užmigti ant Tėvo kelių. Vien tik iš to
džiaugsmingojo nuovargio... Ir dar daugiau - toje vienumos vietoje Jis pats yra
šalia žmogaus, iš nuovargio užmigusio! Lipdamas iš valties, leisdamas savo
kojoms pajusti žmogaus gyventosios teritorijos skonį, Dievas nepaliauja
dairęsis link žmogaus. Tokio, kuris skuba paskui mokinių nuvargusiomis rankomis
irkluojamą valtelę link tos slaptosios vienumos vietos. Vietos, kurioje visada
yra ir Jėzus. Vietos, iš kurios Jis žvelgia į žmogų ir gailisi jo, dažnokai atrodančio
be galo padrikai, lyg avis be piemens. O juk taip reikia tos vietelės.
Šiandien. Čia ir dabar. Tos vienintelės,
kurioje netrukus - gal ketvirtos nakties sargybos metu - prisišvartuos maža
valtelė, keliavusi į vienumą. Ir iš kurios išlipęs Žmogaus Sūnus matys
ieškančiųjų akis... Ir galų gale, savo veiklą, kurios rezultatais, lyg
apaštalai, visada norime dalytis, maitinkime nuoširdžia malda: veikla, išaugusi
iš tos vienumos su Jėzumi vietelės visada davė ir duos tikrąjį vaisių. Tad
tegul ji maitina visas mūsų pastangas, tegul ji būna kiekvieno mūsų lūpų
ištarto žodžio šaknis...
SKELBIMAI
-
Ateinantį
trečiadienį, 12 val., švęsime šv. Jono Pauliaus II dieną. Šv. Mišiose bus
meldžiamasi aukotojų intencijomis. Prieš šv. Mišias 1130 val. bus
kalbamas Rožinis. Šv. Mišias transliuos „Marijos Radijas".
-
Kviečiame skaityti religinę
literatūrą: žurnalus „Artuma", „Bernardinai.lt", meditacijų knygelę „Žodis tarp
mūsų", maldyną „Magnificat".
ŠVENTŲJŲ MINĖJIMAI
07.20 Šv.
Apolinaras, vyskupas, kankinys
07.21 Šv.
Laurynas Brindizietis, kunigas, Bažnyčios mokytojas
07.22 Šv.
Marija Magdalietė
07.23 Šv.
Brigita, vienuolė (Europos globėja)
07.24 Šv.
Sarbelijus Machlufas, kunigas
07.25 Šv.
Jokūbas, apaštalas