2015 05 24 Šventosios Dvasios atsiuntimas (Sekminės) sekmadienis
metai B
EVANGELIJA Jn 20, 19 - 23
Tos
pirmosios savaitės dienos vakare, durims, kur buvo susirinkę mokiniai, dėl žydų
baimės esant užrakintoms, atėjo Jėzus, atsistojo viduryje ir tarė: „Ramybė
jums!" Tai pasakęs, jis parodė jiems rankas ir šoną. Mokiniai nudžiugo, išvydę
Viešpatį. O Jėzus vėl tarė: „Ramybė jums! Kaip mane siuntė Tėvas, taip ir aš
jus siunčiu". Tai pasakęs, jis kvėpė į juos ir tarė: „Imkite
Šventąją Dvasią. Kam atleisite nuodėmes, tiems jos bus atleistos, o kam
sulaikysite, - sulaikytos".
MINTYS PAMĄSTYMUI
Mąstyti
apie Sekmines - Bažnyčios širdį - neįmanoma nekreipiant domesio į tris dalykus:
aukštutinį kambarį, ugnį ir bendruomenę.
Apaštalų Darbų knygoje evangelistas Lukas mini, kad aukštutiniame
kambaryje buvo susirinkusi pirmoji bendruomenė: mokiniai, Jėzaus motina Marija.
Jiems tenai bebūnant, besimeldžiant nužengė Šventoji Dvasia ugnies pavidalu.
Atrodytų, staiga, netikėtai išsiplėtė erdvė - tai, kas buvo apribota keturiomis,
ko gero, ankštoko, kambario sienomis, išsiplėtė iki pat pasaulio pakraščių. O
ir šiandienos liturgijoje skaitomoje ištraukoje iš evangelijos pagal Joną jėzus
ateina į kambarį, į kasdienybę durims esant užrakintoms. Jis ir tik Jis gali tą
padaryti ateiti net slapčiausioms durims esant užrakintoms. Taigi, nors ir
kukliausią, mažytį, bet svarbu turėti tokį širdies kambarėlį, kuriame galėtume
sutilpti ko gero tik mes patys ir nieko daugiau. Sekminės įpareigoja nepamiršti
savojo aukštutinio kambario. Gal kažkam tai bus jaukus šeimos židinys.
Kažkam - mokyklos suolas, dvasininko
pamokslas, knyga. Visi mes čia jau esame pabuvoję. Ir jį gerokai praaugę, nes
Šventoji Dvasia nepaiso ribotumų. Jai užtenka ir mažiausios erdvės, iš kurios
žmogus galėtų eiti atnaujinti žemės
veido. Dar vienas svarbus Sekminių momentas - ugnis. Dievas trokšta savo
meilės liepsna atnaujinti žemės veidą. Ši ugnis, anuo metu nusileidusi ant
apaštalų, keičia ir mūsų gyvenimus. Mes jos karštį esame pajutę švęsdami
sakramentus. Atrodytų, ugnis turi deginti, naikinti. Šventosios Dvasios liepsna
naikina sienas, pastatytas tarp mūsų ir
Dievo, tarp mūsų ir kito žmogaus. Tai perkeičianti liepsna. Popiežius
Benediktas XVI vienoje savo Sekminių homilijų sakė, kad ši ugnis - kryžiaus
tikrovė, be kurios krikščionybė neegzistuotų, nes tai - Meilės, kuria Dievas
mus atperka, ugnis. Dar vienas svarbus Sekminių momentas - bendruomenė.
Šventoji Dvasia - asmuo asmenims. Josios kupini, mes galime pažinti Tėvo veidą,
daryti pasiryžimus, melsti, atleisti. Jėzus ne kartą Ją yra vadinęs Globėju,
Tiesos Dvasia, vedančia į tiesos pilnatvę. Ji, ir tik Ji mūsų žingsnius kreipia
teisinga linkme. Tad iš tiesų niekuomet nepamirškime labai prasmingo kreipinio:
Veni, Sancte Spiritus! - Ateik,
Šventoji Dvasia!. Aprėpk žmones ir tautas. Išplėtusi aukštutinio kambario
erdvė, leiski kiekvienam pajusti, jog Tu esi namai, kuriuose visiems užtenka
vietos. Tu esi mūsų Globėjas, padedantis visa kas gera mylėti ir Tavo begaline
paguoda visuomet džiaugtis. Uždek mūsų širdis tikėjimo, vilties ir meilės
ugnimi!
SKELBIMAI
-
Švenčiame Sekmines - šv. Dvasios atsiuntimo šventę.
Dalyvaujantieji šv. Mišiose pelno visuotinius atlaidus. Šiuo sekmadieniu Bažnyčia užbaigia
liturginį Velykų laikotarpį.
-
Ateinantį
sekmadienį švęsime Švč. Trejybės šventę.
-
Tęsiame
gegužines pamaldas, skirtas Švč. M. Marijos garbei. Jos pravedamos šia tvarka:
17.30 val. išstatomas Švč. Sakramentas, giedama Marijos litanija, kalbama Šv.
Bernardo malda. 18 val. švenčiamos šv. Mišios, po kurių bus giedama giesmė
„Sveika Marija Motina Dievo". Sekmadieniais Švč. M. Marijos litanija giedama
sumos - 10.30 val. šv. Mišių metu.
ŠVENTŲJŲ MINĖJIMAI
05.25 Šv. Beda Garbingasis, kunigas, Bažnyčios mokytojas;
šv. Grigalius VII, popiežius; šv.
Marija Magdalena de Paci, mergelė
05.26 Šv. Pilypas Nėris, kunigas
05.27 Šv. Augustinas Kenterberietis, vyskupas
05.28 Mūsų Viešpats Jėzus Kristus, Aukščiausiasis
ir Amžinasis Kunigas