Svetainės medis   Kontaktai  
 
POPIEŽIAUS intencija kovą – kad dėl Evangelijos visame pasaulyje gyvybe rizikuojantys krikščionys drąsa ir misionierišku uolumu įkvėptų Bažnyčią. ARKIVYSKUPIJOS – asmeninės ir bendruomeninės malonės sugrįžti prie Kristaus ir dovanoti save Jo misijai.

2015 04 12  II Velykų (Dievo Gailestingumo) sekmadienis. Atvelykis   metai B

EVANGELIJA  Jn  20,  19 - 31

Tos pirmosios savaitės dienos vakare, durims, kur buvo susirinkę mokiniai, dėl žydų baimės esant užrakintoms, atėjo Jėzus, atsistojo viduryje ir tarė: „Ramybė jums!" Tai pasakęs, jis parodė jiems rankas ir šoną. Mokiniai nudžiugo, išvydę Viešpatį. O Jėzus vėl tarė: „Ramybė jums! Kaip mane siuntė Tėvas, taip ir aš jus siunčiu". Tai pasakęs, jis kvėpė į juos ir tarė: „Imkite Šventąją Dvasią. Kam atleisite nuodėmes, tiems jos bus atleistos, o kam sulaikysite, - sulaikytos". Vieno iš dvylikos - Tomo, vadinamo Dvyniu, - nebuvo su jais, kai Jėzus buvo atėjęs. Taigi kiti mokiniai jam kalbėjo: „Mes matėme Viešpatį!" O jis jiems pasakė: „Jeigu aš nepamatysiu jo rankose vinių dūrio ir neįleisiu piršto į vinių vietą, ir jeigu ranka nepaliesiu jo šono - netikėsiu". Po aštuonių dienų jo mokiniai vėl buvo kambaryje, ir Tomas su jais. Jėzus atėjo, durims esant užrakintoms, atsistojo viduryje ir prabilo: „Ramybė jums!" Paskui kreipėsi į Tomą: „Įleisk čia pirštą ir apžiūrėk mano rankas. Pakelk ranką ir paliesk mano šoną; jau nebebūk netikintis - būk tikintis". Tomas sušuko: „Mano Viešpats ir mano Dievas"! Jėzus jam ir sako: „Tu įtikėjai, nes pamatei. Palaiminti, kurie tiki nematę!" Savo mokinių akivaizdoje Jėzus padarė dar daugel kitų ženklų, kurie nesurašyti šitoje knygoje. 31 O šitie yra surašyti, kad tikėtumėte, jog Jėzus yra Mesijas, Dievo Sūnus, ir tikėdami turėtumėte gyvenimą per jo vardą.

 

MINTYS  PAMĄSTYMUI

  Kiekvienas savo širdyje galime surasti daugybę abejonių ir netikrumo. Negalime pasigirti, kad mums yra svetimos abejonės, ar kad mūsų tikėjimas tvirtas, kaip uola. Veikiausiai būtų atvirkščiai. Atrodytų, kaip galima tikėti prisikėlimu mus supančiame pasaulyje, ištroškusiame valdžios ir pinigų? Kaip įmanoma tikėti, kad gyvenimas nugali mirtį, kasdien matant ir girdint, kaip milijonai žmonių miršta, pralaimėję savo gyvenimo kovą, išsekę iš bado ar sutrinti karo mašinos prievartos? Ar tikrai įmanoma tikėti prisikėlusiojo Viešpaties ramybe, jei niekaip neįstengiame ramybės rasti savyje, kasdien susidurdami su savo pačių ribotumu ir artimo daromomis blogybėmis? Kaip tik todėl šį sekmadienį turime dar kartą padėkoti apaštalui Tomui už jo išsakytas abejones. Turime būti dėkingi ir kitiems apaštalams, kurie, atpasakodami Jėzaus prisikėlimą, nebijojo kalbėti ir apie juos apėmusį netikrumą, patvirtinti, kad ir jiems buvo sunku tuo įtikėti. Šio amžiaus žmonėms, besiskundžiantiems tikėjimo sunkumais, tikra paguoda yra žinoti, jog lygiai taip pat tada jautėsi ir apaštalai, patys artimiausi Jėzaus mokiniai. Jiems nebuvo lengva patikėti Viešpaties prisikėlimu, nežiūrint, kad jie ne vieną kartą buvo susitikę su Prisikėlusiuoju. Kai moterys pasakė mačiusios prisikėlusį Jėzų, mokiniai nepatikėjo jų žodžiais ir, netgi Viešpačiui pasirodžius, manė regį dvasią. Laikydamasis tokio pat nuoseklumo, apaštalas Tomas išreiškė savo pageidavimą paliesti Jėzaus žaizdas. Jis taip pat nepatikėjo savo draugų karštais tvirtinimais: „Mes matėme Viešpatį"...

Gal ir todėl Kristaus prisikėlimas, nežiūrint visų tų, kurie šį įvykį švenčia, kaip esminę ir pagrindinę šventę, nemažai daliai žmonių yra nesuprantamas, atmestinas, nes nesutelpa į jų eilinę mažą žemišką patirtį, o nebūna blogiau, kai viską pradedame matuoti savo mažumu. Tada svarbiausi dalykai atrodo tie, kurie nepraauga mūsų menkystės, o tai, kas iš tikrųjų svarbu, taip ir lieka nepasiekiama ir tolima. Nors ir pažinodamas savo apaštalų nerangų tikėjimą, Jis neatitraukė savo laiminančios rankos ir pakvietė juos būti savo prisikėlimo liudytojais. Galime būti tikri, kad lygiai taip pat Jis žino mūsų tikėjimo abejones ir puikiausiai supranta visus klausimus, į kuriuos iš karto nerandame atsakymo. Vienas dalykas, tačiau, yra visiškai aiškus. Tikinčiam žmogui gali kilti teorinių abejonių: netgi pačiu Dievu, Kristaus prisikėlimu ir Jo buvimu pasaulyje... tačiau niekuomet negalime turėti abejonių, kad tai, kas jau yra mūsų gyvenime, yra paties Dievo mums duota malonė ir dovana. Netenka abejoti, kad aplink mus yra daugybė meilės vertų žmonių ir mes tikrai sugebame juos mylėti. Skirtingai, nei Tomas, negalime matyti Jėzaus žaizdų ir paliesti jų, tačiau mums leidžiama paliesti žaizdas tų, kurie kenčia, ir kaip tik tokias žaizdas privalome gydyti. Savo konkrečiomis meilės pastangomis mes patys tampame gyvu įrodymu, kad stengiamės suprasti Viešpaties prisikėlimą ir įtikėti, jog gyvenimas visuomet nugali mirtį.

   

SKELBIMAI

  • Kviečiame iki gegužės 1 d. dirbančiuosius apsilankyti parapijos raštinėje, kur parapijos darbuotojas užpildys prašymą mokesčių inspekcijai dėl 2 % gyventojų pajamų mokesčio skyrimo bažnyčios įrengimui.

 

ŠVENTŲJŲ  MINĖJIMAI

04.13  Šv. Martynas I, popiežius, kankinys


 

Kraujo relikvija

Šv. MIŠIOS prašant
šv. Jono Pauliaus II užtarimo –
kiekvieno mėnesio 22 dieną
12 valandą.

 
  Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
© 2008 Kauno Gerojo Ganytojo parapija, info@dainavosparapija.lt
Sprendimas: BT-Group : Svetainių kūrimas