2015 03 15             IV-asis Gavėnios sekmadienis             metai   B

EVANGELIJA  Jn  3,  14 - 21

Kaip Mozė dykumoje iškėlė žaltį, taip turi būti iškeltas ir Žmogaus Sūnus, kad kiekvienas, kuris jį tiki, turėtų amžinąjį gyvenimą". - Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą. Dievas gi nesiuntė savo Sūnaus į pasaulį, kad jis pasaulį pasmerktų, bet kad pasaulis per jį būtų išgelbėtas. Kas jį tiki, tas nebus pasmerktas, o kas netiki, jau yra nuteistas už tai, kad netiki viengimio Dievo Sūnaus. Teismo nuosprendis yra toksai: atėjo šviesa į pasaulį, bet žmonės labiau mylėjo tamsą nei šviesą, nes jų darbai buvo pikti. Kiekvienas nedorėlis neapkenčia šviesos ir neina į šviesą, kad jo darbai aikštėn neišeitų. O kas vykdo tiesą, tas eina į šviesą, kad išryškėtų, jog jo darbai atlikti Dieve.

MINTYS  PAMĄSTYMUI

Šio sekmadienio Mišių Evangelijoje girdime Jėzaus žodžius, „Dievas taip pamilo pasaulį, kad atidavė savo Sūnų". Mes esame krikščionys ne todėl, kad mylime Dievą. Esame krikščionyse, nes tikime, kad Dievas mus myli. Myli taip smarkiai, kad nesvyruoja, atiduoda mums savo Sūnų. Dievui svarbus kiekvienas žmogus, esame mylimi taip pat, kaip dangaus Tėvas myli Jėzų, ir taip liks amžiams. Drauge kartu su mumis Dievas myli ir visą pasaulį. Suprasdami tai ir mes privalome mylėti šią žemę, jos laukus, joje gyvenančius žmones, jos grožį. Dievas pamilo mus, todėl mums, norint gerai gyventi, būtina meilė. Mylėdami mes įgauname jėgų, atrandame laimę. Visa tai, ką gero padarome pasaulyje, nuveikiame vardan kitų žmonių, leidžia mums jaustis tvirčiau, praveria langą į amžinybę. Dievas nesiuntė savo Sūnaus teisti pasaulio, bet jį gelbėti, kad visi turėtų gyvybę. Mes esame Dievo mylimi, o mylimųjų gyvenimas matuojamas ne teismu, bet mokėjimu džiaugtis ir apsikabinti. Kristus, atėjęs skelbti Dievo meilės, yra mumyse, kaip gyvybės šaltinis, ir kviečia visuomet, kalbant apie Jį, amžiams atmesti bet kokias mintis apie bausmę, išsivaduoti nuo baimės. Meilė niekuomet nekelia baimės ir nepripažįsta kitokios bausmės, kaip ta, kuria ji nubaudžia pati save. Dievas pamilo pasaulį, ir mes sekame Jo pavyzdžiu. Neįsipareigojame gelbėti pasaulio, nes jį išgelbėjo pats Dievas, tačiau esame pasirengę jį mylėti, neįsipareigojame atversti žmonių, bet mylėti juos. Gali būti, kad ne visuomet sekasi tai padaryti, tačiau mes stengiamės, mėginame.

Šv. Juozapas, Švč. Mergelės Marijos sužadėtinis

Šv. Juozapo iškilmė minima kovo 19 d., Bažnyčia ypač gerbia Juozapą kaip globėją, nes pats Dievas paskyrė jį savo šeimos sergėtoju. Juozapas yra šeimos tėvų globėjas, jis yra ir visų dirbančiųjų globėjas, ypač tų, kurie apdoroja medieną. Juozapo kultas paplitęs visame pasaulyje: jis laikomas įvairių bendrijų, lombardų, organizacijų, net atskirų šalių (Kanados, Austrijos, Belgijos, Peru) globėju. Dar švenčiama kaip Tėvo diena (Ispanijoje, Portugalijoje ir Italijoje). Italijoje yra paprotys kviesti pietų Juozapą, Mariją ir Jėzų vaizduojančius tris vargšus, ir jiems patarnauja namų šeimininkas; toks paprotys yra ir Filipinuose. Stačiatikių bažnyčiose ši diena minima pirmąjį sekmadienį po Velykų. Iš evangelijų žinome, kad Juozapas kilęs iš Dovydo giminės ir gyveno Nazarete. Neabejotina, kad Juozapas buvo itin skaistus, dvasingas žmogus, nes tik tokiam galėjo būti patikėta Dievo Sūnaus globa ir tik toks galėjo išgirsti angelo nurodymus. Šv. Juozapo kultas prasidėjo Rytuose IV a., Šv. Sabo vienuolyne (netoli Jeruzalės). Vakaruose jo kultas ėmė plisti nuo VIII a.

SKELBIMAI

ŠVENTŲJŲ  MINĖJIMAI

03.17  Šv. Patrikas, vyskupas

03.18  Šv. Kirilas Jeruzalietis, vyskupas, Bažnyčios mokytojas

03.19  Šv. Juozapas, Švč. M. Marijos Sužadėtinis