2015 01 11 Viešpaties Krikštas metai B
EVANGELIJA
Mk 1, 7 - 11
Jis skelbė: „Po manęs
ateina galingesnis už mane, - aš nevertas nusilenkęs atrišti jo kurpių
dirželio. Aš jus krikštijau vandeniu, o jis krikštys jus Šventąja Dvasia". Tomis dienomis atėjo Jėzus iš Galilėjos Nazareto, ir Jonas
jį pakrikštijo Jordane. Vos tik išbridęs iš vandens, Jėzus pamatė prasiveriantį
dangų ir Dvasią, tarsi balandį, nusileidžiančią ant jo. Ir iš dangaus pasigirdo
balsas: „Tu mano mylimasis Sūnus, tavimi aš gėriuosi".
MINTYS PAMĄSTYMUI
Tik prieš savaitę
minėjome įvykį, kai Rytų išminčiai atėjo pasveikinti ką tik gimusio Jėzaus, o
jau šiandien, skaitydami Evangeliją, susiduriame su suaugusiu Jėzumi, kuris
kartu su visa minia atėjo pas Joną priimti krikštą. Bažnyčia šį sekmadienį mums
parodo kitą Jėzų: drauge su minia laukiantį atsivertimo krikšto. Tai pirmas
Dievo meilės ženklas, parodantis, kad Dievas dalijasi su savo kūriniais visu
kuo, o pirmiausia savo meile. Tuo ženklu mums yra mūsų krikštas. „Tu mano
mylimasis Sūnus, tavimi aš gėriuosi,"- tokiais žodžiais, kuriuos evangelistas
Morkus įdeda į dangaus Tėvo lūpas, atskleidžiamas Jėzaus asmuo ir Jo
pasiuntinybė. Kaip rašo apaštalas Paulius, Kristuje ir mes esame tapę Dievo
vaikais. Dievas myli taip pat ir mus, Jis gėrisi mumis. Kalėdos yra
nenutrūkstančių paslapčių grandinė. Mes mąstėme apie danguje esantį Dievą o
išvydome Jį Betliejuje, svarstėme apie Dievo neprieinamumą ir dvasios pasaulį,
o susidūrėme su žmogumi, tikėjomės susitikti su Dievu, kurio pagalbos galėtume
prašyti, o pasirodė, kad tai Kūdikis, kuriam reikia mūsų globos, laukėme Dievo,
kurį su pagarba priims valdantieji, tačiau Jį pripažino visuomenės atstumtieji,
manėme, kad Dievas pasirodys aiškiai ir galingai, o atėjo silpnas kūdikis, kurį
surasti reikėjo padėti daug pastangų, ir tai sugebėjo padaryti tik išminčiai. Šį
sekmadienį, aprašant Jėzaus krikštą, mums nuaidi dar viena stulbinanti tiesa:
Dievas myli mus, nepaprastai myli. Ši žinia - tai tarsi paskutinis Kalėdų
džiaugsmingas akordas. Mes visi esame auklėjami taip, kad galėtume būti mylimi.
Mums tėvai aiškina, kaip turėtume elgtis, kad užsitarnautume kitų žmonių meilę.
Nuo mažens esame mokomi, kad turime būti gerais mokiniais, gerais vaikais,
gerais sužadėtiniais, gerais sutuoktiniais, gerais tėvais, gerais
specialistais, gerais kunigais, geromis vienuolėmis, pasaulis vertina žmones už
jų pasiekimus. Drauge toks suvokimas kažkiek iškreipia mumyse esančią Dievo
meilės sąvoką: mes tikime, kad Dievas mus myli, tačiau manome, kad tam reikia
tam tikrų mūsų nuopelnų, ypatingų sąlygų. Taip visas mūsų gyvenimas tampa
įvertinimo ir pripažinimo elgetavimu. Jei koks nors žmogus to nepadaro,
prieštarauja mums ar mus apkaltina, ne kartą jaučiamės pažeminti ir iš visų
jėgų stengiamės įrodyti savo pranašumą, trokštame pripažinimo ir meilės. Dievas
myli mus, nes mumyse mato savo meilės kūrinį, brangenybę, kuria galime tapti,
kilnumą, kurį mums suteikia krikšto akimirką. Šiandien mes susiduriame su visa
krikščionybės esme: Dievas mane myli už tai, kad esu, ir atskleidžia mano
būties gelmes. Aš esu Dievo mylimas...
SKELBIMAI
-
Ateinantį
antradienį, sausio 13-ąją, 8 ir 18 val. šv. Mišiose melsimės už Lietuvos
laisvės gynėjus.
-
Nuo
sausio 18 iki 25 d. meldžiamės už krikščionių vienybę. Vakaro 18 val. šv. Mišių
metu bus kalbama visuotinė malda šia intencija. Dalyvaujantieji gali pelnyti
visuotinius atlaidus.
- Kviečiame
dirbančiuosius apsilankyti parapijos raštinėje, kur parapijos darbuotojas
užpildys prašymą mokesčių inspekcijai dėl 2 proc. gyventojų pajamų mokesčio
skyrimo bažnyčios vidaus įrengimui.
ŠVENTŲJŲ MINĖJIMAI
01.13 Šv. Hiliaras, vyskupas,
Bažnyčios mokytojas
01.17 Šv. Antanas, abatas