2014 07 06 XIV-asis eilinis sekmadienis metai
A
EVANGELIJA Mt
11, 25 - 30
Anuo
metu Jėzus bylojo: „Aš šlovinu tave, Tėve, dangaus ir žemės Viešpatie, kad
paslėpei tai nuo išmintingųjų ir gudriųjų, o apreiškei mažutėliams. Taip, Tėve,
nes tau taip patiko. Viskas man yra mano Tėvo atiduota; ir niekas nepažįsta
Sūnaus, tik Tėvas, nei Tėvo niekas nepažįsta, tik Sūnus ir kam Sūnus panorės
apreikšti. Ateikite pas mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti: aš jus
atgaivinsiu! Imkite ant savo pečių mano jungą ir mokykitės iš manęs, nes aš
romus ir nuolankios širdies, ir jūs rasite savo sieloms atgaivą. Mano jungas
švelnus, mano našta lengva".
Palaimintasis Jurgis Matulaitis
Jurgis Matulaitis gimė
1871-04-13 Lūginės kaime, 5 km į šiaurę nuo Marijampolės, ūkininkų šeimoje. Pabaigęs
Marijampolės mokyklą ir gimnaziją 1889 m. išvyko į Lenkiją ir įstojo į Kelcų
gimnaziją, o 1891 m. - į Kelcų kunigų seminariją. Caro valdžiai 1893 m. šią
seminariją uždarius, toliau studijavo Varšuvos seminarijoje. 1898 m.
Petrapilyje įšventintas kunigu, po metų išvyko studijuoti į Fribūrą
Šveicarijoje. 1902 m. apgynė aukščiausio įvertinimo sulaukusią disertaciją ir
įgijo teologijos daktaro laipsnį. Vėliau dėstė Kelcų kunigų seminarijoje,
1905-1907 m. Varšuvoje ėjo gimnazijos kapeliono pareigas, įsitraukė į plačią
krikščioniškąją socialinę veiklą, organizavo darbininkus, steigė vaikų
prieglaudas, padėjo vargšams, nepaisydamas tautybės ir religijos skirtumų. 1907-1911
m. Jurgis Matulaitis dėstė sociologiją Petrapilio dvasinėje akademijoje.
Profesoriaudamas akademijoje, apsisprendė tapti vienuoliu ir atnaujinti
merdėjančią marijonų vienuoliją Lietuvoje. 1909 m. davė pirmuosius vienuolio
įžadus. 1911 m. tapo marijonų vienuolijos generolu. 1914-1918 m. gyvendamas
Varšuvoje, įsteigė vienuolyną Bielianuose, globojo našlaičių prieglaudą, pats
rinko jai aukas.
1918 m. grįžęs į
Lietuvą, Jurgis Matulaitis Marijampolėje sutvarkė karo nuniokotą marijonų
vienuolyną, įsteigė naują Švč. M. Marijos Nekaltojo Prasidėjimo vargdienių
seserų kongregaciją. 1918-12-01 konsekruojamas vyskupu ir paskiriamas vadovauti
Vilniaus vyskupijai. Šias pareigas uoliai ėjo 7 m., sykiu vadovaudamas
marijonams. 1924 m. įsteigė Jėzaus Eucharistijoje tarnaičių seserų
kongregaciją. 1925 m. atsisakė Vilniaus vyskupo pareigų ir popiežiaus Pijaus XI
paskirtas tituliniu Adulio arkivyskupu bei Lietuvos apaštališkuoju
vizitatoriumi. Daug prisidėjo prie Lietuvos santykių su Šventuoju Sostu
pagerinimo, bažnytinės Lietuvos provincijos įsteigimo ir konkordato parengimo.
Mirė Kaune 1927 m. sausio 27 dieną. Jau per arkivyskupo Jurgio Matulaičio
laidotuves Kaune kanauninkas Juozas Tumas-Vaižgantas (1869-1933) prabilo apie
jį kaip apie šventąjį. Popiežius Pijus XI Jurgį Matulaitį pavadino „tikrai
šventu vyru". Garsas apie Jurgio Matulaičio šventumą dar labiau pasklido jo
kūną 1934-10-24 perkėlus iš Kauno arkikatedros kriptos į Marijampolės Šv. ark.
Mykolo bažnyčios Švč. Jėzaus Širdies (dabar Palaimintojo Jurgio Matulaičio)
koplyčią. Šioje bažnyčioje sarkofagui su Jurgio Matulaičio palaikais tapus
lengviau prieinamam, žmonės prie kapo dažnai prašydavo malonių per jo užtarimą.
Ant sarkofago ėmė atsirasti raštelių su padėkomis už gautąsias malones. Tai
davė akstiną pradėti beatifikacijos bylą.
Beatifikacijos byla
pradėta Romoje 1953 m. Iki 1978 m. gauta apie 900 atsiliepimų bei padėkų už
gautąsias malones dvasiai ir kūnui, daugiausia už pagijimus iš įvairių ligų.
1982 m. popiežius Jonas Paulius II įvertino Dievo tarno Jurgio Matulaičio
dorybes kaip tikrai labai didvyriškas bei suteikė jam garbingojo Dievo tarno
titulą. Patikrinus Šventajam Sostui pateiktą informaciją apie stebuklingąsias
malones, arkivyskupas Jurgis Matulaitis 1987 m. paskelbtas palaimintuoju.
Popiežius Jonas
Paulius II 1987-06-28 palaimintojo Jurgio Matulaičio beatifikacijos šv. Mišių
homilijoje kalbėjo: „Evangelijoje pagal Matą skaitome: „Kas neima savo kryžiaus
ir neseka paskui mane, nevertas manęs. Kas išsaugo savo gyvybę, praras ją, o
kas praranda savo gyvybę dėl manęs, atras ją." Tai pati geriausia ir
tiksliausia pal. Jurgio gyvenimo ir veiklos santrauka. Visus 56 savo gyvenimo
metus jis stengėsi būti vertas Kristaus. Todėl ėmė savo kryžių - o kryžius,
kurį tais permainų laikais jam teko imti ir nešti, tikrai buvo sunkus - ėmė tą
kryžių ir sekė Kristumi. Ir buvo pasirengęs - įvairiais būdais - prarasti
gyvybę dėl Kristaus. Tai liudija jo darbai ir žodžiai, visa jo ganytojiška
tarnystė. Negailėjo savęs, nesiekė išsaugoti savo gyvenimo. Daugelį kartų buvo
pasirengęs jį prarasti. Kaip tik todėl atrado tokią gyvenimo pilnatvę, kokią
žmogus tegali atrasti Kristuje."
SKELBIMAI
- Iki liepos 12 d. Žemaičių Kalvarijoje vyksta Didieji
atlaidai.
- Liepos 6 - 13 d.d. Marijampolės bazilikoje vyksta
Pal. J. Matulaičio atlaidai.
-
Šeimos
metais arkivyskupijos parapijų šeimose keliauja Šventosios Šeimos ikona. Šeimos
kviečiamos savo namuose priimti keliaujančią ikoną, prie jos visą savaitę kasdien
su visais šeimos nariais drauge dėkoti Dievui už gautas malones, prašant
pagalbos savo šeimai ar savo vaikų šeimoms. Sekmadieniais parapijos bažnyčioje
po sumos šv. Mišių ikoną perima vis kita šeima.
ŠVENTŲJŲ MINĖJIMAI
07.09 Šv. Augustinas Džao Žongas,
kunigas, ir jo draugai, kankiniai
07.11 Šv. Benediktas, abatas
(Europos globėjas)
07.12 Pal. Jurgis Matulaitis,
vyskupas