2014 05 25        VI-asis Velykų   sekmadienis            metai A

EVANGELIJA  Jn  14,  15 - 21 

Jei mane mylite, - jūs laikysitės mano įsakymų; aš paprašysiu Tėvą, ir jis duos jums kitą Globėją, kuris liktų su jumis per amžius, - Tiesos Dvasią, kurios pasaulis neįstengia priimti, nes jos nemato ir nepažįsta. O jūs ją pažįstate, nes ji yra pas jus ir bus jumyse. Nepaliksiu jūsų našlaičiais - ateisiu pas jus. Dar valandėlė, ir pasaulis manęs nebematys. O jūs mane matysite, nes aš gyvenu ir jūs gyvensite. Tai dienai atėjus, jūs suprasite, kad aš esu savo Tėve, ir jūs manyje, ir aš jumyse. Kas pripažįsta mano įsakymus ir jų laikosi, tas tikrai mane myli. O kas mane myli, tą mylės mano Tėvas, ir aš jį mylėsiu ir jam apsireikšiu".

MINTYS  PAMĄSTYMUI

   Jei mane mylite,- jūs laikysitės mano įsakymų,"- sako apaštalams Jėzus. Kai žmogus myli, tada nušvinta saulė, visi darbai atliekami lengvai, su užsidegimu ir džiaugsmu. Gyvenimas tada tampa panašus į pražydusią gėlę. Jei mylite mane, gyvensite kartu su manimi,- tokia yra jų prasmė ir tikslas! Jei myli Kristų, Jis gyvena tavo mintyse, žodžiuose ir juos perkeičia, o tu pradedi pažinti tą laisvės, ramybės, atleidimo, padengtų stalų ir draugiškų apsikabinimų, gerų santykių ir gyvenimo grožio jausmą, pradedi gyventi gerą, gražų ir palaimingą Kristaus gyvenimą. Jėzus sako mokiniams: „Jūs laikysitės mano įsakymų". Jėzaus įsakymai tokie yra ne todėl, kad Jis mums kažką liepia, bet todėl, kad tame telpa Jis pats ir visas Jo gyvenimas. Jei myli, niekuomet negalėsi sužeisti, išduoti, apiplėšti, įskaudinti ar išjuokti. Jei myli, negalėsi elgtis kitaip, kaip tik padėti, priimti, laminti. Taip atsitinka dėl to vidinio mumyse esančio ir gyvenančio Kristaus, kuris yra reiklesnis už bet kokias išorines normas. Mano bendrystė su Kristumi - Dievu. Aš esu Tėve, jūs manyje, aš jumyse, - tai reiškia: vienas kitame, susivieniję, paskendę vienas kitame, be galo artimi. Jėzus ieško sau vietos mūsų širdyje. Šis buvimas jau yra mums duotas, yra mūsų viduje, jis neišnyksta,- tai niekuomet neišsenkantis šaltinis. Daugelis suvokia tikėjimą kaip kelionę link trokštamo ir dar nepasiekto tikslo, kai kam tai atrodo tarsi prarastos laimės ilgesys, kurį tikėjimas padeda išgyventi. Jėzus ryžtingai atmeta tokią pažiūrą. Jis mūsų tikėjimą pagrindžia pilnatve, o ne tuštuma, dabartimi, o ne praeitimi, meile Gyvajam, o ne ilgesiu. Mes jau esame Dieve taip, kaip vaikas yra motinos įsčiose. Ji, nors ir nematydama, tūkstančiais būdų patiria jo buvimą, savimi jį saugodama, šildydama, maitindama, globodama. Jėzaus svarbiausias siekis, nes Jis atėjo, kad mums duotų gyvenimą.

SKELBIMAI

ŠVENTŲJŲ  MINĖJIMAI

05.26  Šv. Pilypas Neris, kunigas

05.27  Šv. Augustinas Kenterberietis, vyskupas

05.31  Šv. Mergelės Marijos Apsilankymas