2014 06 01       Viešpaties Žengimas į Dangų (Šeštinės)        metai A

EVANGELIJA  Mt  28,  16 - 20

    Vienuolika mokinių nuvyko į Galilėją, ant kalno, kurį jiems buvo nurodęs Jėzus. Jį pamatę, mokiniai parpuolė ant žemės, tačiau kai kurie dar abejojo. Tuomet prisiartinęs Jėzus prabilo: „Man duota visa valdžia danguje ir žemėje. Tad eikite ir padarykite mano mokiniais visų tautų žmones, krikštydami juos vardan Tėvo, ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios, mokydami laikytis visko, ką tik esu jums įsakęs. Ir štai aš esu su jumis per visas dienas iki pasaulio pabaigos".

MINTYS  PAMĄSTYMUI

    Šeštinės - Kristaus į dangų žengimo šventė. Šeštoji savaitė po Velykų. Pastaraisiais metais Šeštinės keliamos į sekmadienį, tačiau liaudyje dažnai paisoma senojo šventimo laiko. Pagal senąjį šventimą Šeštinės švenčiamos ketvirtadienį.

    Lietuvių tautosakoje pirmosios trys šeštosios savaitės po Velykų dienos pažymimos kaip susitaikymo, sveikatos ir derliaus maldavimų dienos, giminės ir protėvių šventė. Šios dienos dar buvo vadintos Kryžiaus (Kryžiavos) dienomis. Šiais laikais visa tai atrodo kaip iš pasakų arba kaip iš tautosakos knygų, tačiau seniau kaimuose visas tas dienas labai anksti iš ryto, vos saulei patekėjus, kaimo būgnininko sušaukti, pasipuošę žmonės giedodami litanijas eidavo melstis prie išvakarėse merginų apvainikuotų ir apipintų žolynais kaimo kryžių. Jei vieną dieną giedama prie vienų kryžių, tai kitą dieną būtinai prie kitų. Taip apeidavo kuo daugiau kaimo kryžių, stengdamiesi aplankyti kryžius visuose trijuose - žiemkenčių, vasarojaus ir pūdymo - laukuose. Buvo paprotys, pradėjus giedoti nuo kryžiaus kaimo gale, užbaigti prie kryžių kapinaitėse.

     „......jiems bežiūrint, Jėzus pakilo aukštyn, ir debesis jį paslėpė nuo jų akių. Kai jie akių nenuleisdami žiūrėjo į žengiantį dangun Jėzų, štai prie jų atsirado du vyrai baltais drabužiais ir prabilo: „Vyrai galilėjiečiai, ko stovite žiūrėdami į dangų? Tasai Jėzus, paimtas nuo jūsų į dangų, sugrįš taip pat, kaip esate jį matę žengiant į dangų". Kristaus į dangų žengimas, tai Apaštalų regėtas ir paliudytas įvykis, kurio metu Jėzus pakyla į dangų - Dievas Tėvas suteikia Sūnui visuotinę šlovę ir viešpatavimą.

    Šios dienos šventė primena Viešpaties žemiškosios kelionės pabaigą. Tai ir mums puiki proga prisiminti savo žemiškosios kelionės pabaigą ir tikslą, nes Kristaus Žengimo į dangų šventė primena, kad visų laukia dangus. Švenčiant Kristaus Žengimo dangun iškilmę visuomet turime skaitytis su tuo, kad šios šventės neįmanoma apriboti vien tik konkretaus įvykio minėjimu. Žengdamas dangun Išganytojas nepaliko mūsų pasaulio, bet priešingai: nutarė pratęsti savo buvimą žemėje visiems laikams, gal ne visada atpažįstamas ir suvokiamas, bet visuomet, kaip tas, kuris labai pamilo mus ir mūsų pasaulį, nežiūrint visų negandų ir kvailysčių. Todėl Jėzaus dangun žengimo iškilmė yra labai konkreti proga kiekvienam iš mūsų dar kartą savęs paklausti: ko gi aš iš tiesų noriu po šios žemiškosios kelionės? Kokios gi aš noriu amžinybės? Juk Jėzus, atlikęs savo misiją, dabar jau laukia kiekvieno iš mūsų apsisprendimo: kaip mes norime gyventi ir vardan ko norime gyventi? Nes šio gyvenimo tikslas yra tas dangus, kuriame Dievas laukia tavęs ir manęs! Juolab kad mums bet kurią akimirką padėti yra pasiryžęs Globėjas - Šventoji Dvasia, Tiesos Dvasia. Mums tereikia vadovautis protu bei širdimi, na ir dar sąžine. O tuomet dangus vis nenumaldomai artinsis prie kiekvieno iš mūsų.

SKELBIMAI

ŠVENTŲJŲ  MINĖJIMAI

06.02  Šv. Marcelinas ir Petras, kankiniai

06.03  Šv. Karolis Luanga ir jo draugai, kankiniai

06.05  Šv. Bonifacas, vyskupas, kankiny

06.06  Šv. Norbertas, vyskupas