2014 04 27     II-asis Velykų sekmadienis (Atvelykis)      metai A

Evangelija  Jn 20,  19 - 31

Tos pirmosios savaitės dienos vakare, durims, kur buvo susirinkę mokiniai, dėl žydų baimės esant užrakintoms, atėjo Jėzus, atsistojo viduryje ir tarė: „Ramybė jums!" Tai pasakęs, jis parodė jiems rankas ir šoną. Mokiniai nudžiugo, išvydę Viešpatį. O Jėzus vėl tarė: „Ramybė jums! Kaip mane siuntė Tėvas, taip ir aš jus siunčiu". Tai pasakęs, jis kvėpė į juos ir tarė: „Imkite Šventąją Dvasią. Kam atleisite nuodėmes, tiems jos bus atleistos, o kam sulaikysite, - sulaikytos". Vieno iš dvylikos - Tomo, vadinamo Dvyniu, - nebuvo su jais, kai Jėzus buvo atėjęs. Taigi kiti mokiniai jam kalbėjo: „Mes matėme Viešpatį!" O jis jiems pasakė: „Jeigu aš nepamatysiu jo rankose vinių dūrio ir neįleisiu piršto į vinių vietą, ir jeigu ranka nepaliesiu jo šono - netikėsiu". Po aštuonių dienų jo mokiniai vėl buvo kambaryje, ir Tomas su jais. Jėzus atėjo, durims esant užrakintoms, atsistojo viduryje ir prabilo: „Ramybė jums!" Paskui kreipėsi į Tomą: „Įleisk čia pirštą ir apžiūrėk mano rankas. Pakelk ranką ir paliesk mano šoną; jau nebebūk netikintis - būk tikintis". Tomas sušuko: „Mano Viešpats ir mano Dievas"! Jėzus jam ir sako: „Tu įtikėjai, nes pamatei. Palaiminti, kurie tiki nematę!" Savo mokinių akivaizdoje Jėzus padarė dar daugel kitų ženklų, kurie nesurašyti šitoje knygoje. O šitie yra surašyti, kad tikėtumėte, jog Jėzus yra Mesijas, Dievo Sūnus, ir tikėdami turėtumėte gyvenimą per jo vardą.

MINTYS  PAMĄSTYMUI 

Tomas nepasitenkino dešimties apaštalų žodžiais, jam reikėjo ne pasakojimo, bet susitikimo su Mokytoju. Viešpats atsiliepė į šį troškimą ir tai padarė, parodydamas didžiausią pagarbą: Jis ištiesė Tomui savo rankas sakydamas: pridėk, žiūrėk, pakelk, paliesk. Evangelija nepasako mums, ar Tomas iš tikrųjų palietė Jėzaus žaizdas ir įdėjo savo pirštą į vinių vietą. Veikiausiai jam pakako Jėzaus žodžio, kuris dar kartą, su tuo pačiu nusižeminimu ir pasitikėjimu, vedamas laisvės, kuri nepavargsta eiti į susitikimą, pats save pasiūlė mokiniui. Tai Viešpaties elgesys, ir, matydamas tai, Tomas negalėjo suklysti, todėl atsakė: „Mano Viešpats ir mano Dievas". Tai mano Dievas, toks tikras, kaip kvėpavimas, be kurio negaliu gyventi. Dievas, kuris yra kaip širdis, be kurios manęs nebūtų. Tada Jėzus ištarė: „Tu įtikėjai, nes pamatei; palaiminti, kurie tiki nematę". Išganytojas moko mus visus, kad sugebėtume būti laisvi žmonės, išsivadavę nuo regimų ženklų, ir, kaip Tomas, ieškotume paties Dievo, stengdamiesi suprasti Jį ir įsijausti į tą meilę, kuria Jis dalijasi su mumis. Neveltui šio sekmadienio Evangelijos skaitinys baigiamas apaštalo ir evangelisto Jono žodžiais: „Šitie žodžiai yra surašyti, kad tikėtumėte, jog Jėzus yra Mesijas, Dievo Sūnus, ir tikėdami vardan jo turėtume gyvenimą". Tikėjimas mums yra galimybė išlikti, pajusti laimę ir gyventi tikrą gyvenimą, vedantį į laisvę. „Ramybė jums" Ši ramybė apgaubia ir nušluoja šalin jūsų baimę, jūsų kaltės jausmą, neišsipildžiusias svajones, jaučiamą nepasitenkinimą, dėl kurio jūsų kasdienybė tampa bespalvė.

SKELBIMAI

ŠVENTŲJŲ  MINĖJIMAI

04.28  Šv. Petras Šanelis, kunigas, kankinys

04.29  Šv. Kotryna Sienietė, mergelė, Bažnyčios mokytoja (Europos globėja)

04.30  Šv. Pijus V, popiežius

05.01  Šv. Juozapas Darbininkas

05.02  Šv. Atanazas, vyskupas, Bažnyčios mokytojas

05.03  Šv. Pilypas ir Jokūbas, apaštalai