2014 03 23           III-asis Gavėnios sekmadienis            metai A

EVANGELIJA  Jn  4,  5 - 15.  19b - 26.  39 - 42

 Taigi jis užsuko į Samarijos miestą, vadinamą Sicharu, netoli nuo lauko, kurį Jokūbas buvo davęs savo sūnui Juozapui. Tenai buvo Jokūbo šulinys. Nuvargęs iš kelionės, Jėzus prisėdo palei šulinį. Buvo apie šeštą valandą. Viena samarietė moteris atėjo semtis vandens. Jėzus ją paprašė: „Duok man gerti". (Tuo tarpu mokiniai buvo nuėję į miestą nusipirkti maisto.) Samarietė atsakė: „Kaipgi tu, būdamas žydas, prašai mane, samarietę, gerti?" (Mat žydai nebendrauja su samariečiais.) Jėzus jai tarė: „Jei tu pažintum Dievo dovaną ir kas yra tas, kuris tave prašo: 'Duok man gerti', rasi pati būtum jį prašiusi, ir jis tau būtų gyvojo vandens davęs!" Moteris atsiliepė: „Viešpatie, bet juk tu neturi kuo pasemti, o šulinys gilus. Iš kur tu imsi gyvojo vandens? Argi tu didesnis už mūsų tėvą Jokūbą, kuris tą šulinį mums paliko ir pats iš jo gėrė, ir jo vaikai, ir gyvuliai?!" Jėzus atsakė: „Kiekvienas, kas geria šitą vandenį, ir vėl trokš. O kas gers vandenį, kurį aš duosiu, tas nebetrokš per amžius, ir vanduo, kurį jam duosiu, taps jame versme vandens, trykštančio į amžinąjį gyvenimą". Tuomet moteris sušuko: „Viešpatie, duok man to vandens, kad aš nebetrokščiau ir nebevaikščiočiau semtis čionai".„Aš matau, Viešpatie, jog esi pranašas. Mūsų tėvai garbindavo Dievą ant šito kalno, o jūs tvirtinate, kad Jeruzalė esanti vieta, kur reikia jį garbinti". Jėzus atsakė: „Moterie, tikėk manimi, jog ateis valanda, kada garbinsite Tėvą ne ant šio kalno ir ne Jeruzalėje. Jūs garbinate, ko nepažįstate, o mes garbiname, ką pažįstame, nes išganymas ateina iš žydų. Bet ateis valanda, - jau dabar ji yra, - kai tikrieji garbintojai šlovins Tėvą dvasia ir tiesa. Ir pats Tėvas tokių garbintojų ieško. Dievas yra dvasia, ir jo garbintojai turi šlovinti jį dvasia ir tiesa". Moteris jam sako: „Aš žinau, jog netrukus ateis Mesijas (tai yra Dievo Pateptasis - Kristus) . Atėjęs jis mums viską paskelbs". Jėzus jai taria: „Tai aš, kuris su tavimi kalbu!" Daug samariečių iš ano miesto įtikėjo Jėzų dėl moters liudijimo: „Jis man pasakė viską, ką esu padariusi". Atėję samariečiai prašė jį pasilikti pas juos, ir jis ten pasiliko dvi dienas. Dar daugiau žmonių įtikėjo dėl jo pamokslų. O moteriai jie pasakė: „Dabar mes tikime ne dėl tavo šnekos. Mes patys išgirdome ir žinome, kad jis iš tiesų yra pasaulio Išganytojas".

MINTYS  PAMĄSTYMUI

Šį, trečiąjį Gavėnios sekmadienį Bažnyčia Šventųjų Mišių metu siūlo apmąstyti vieną iš gražiausių Evangelijos tekstų: Jėzaus pokalbį su samariete. Neįmanoma iki galo suvokti šio Evangelijos pasakojimo gelmės, nepamėginus sutapatinti savęs su ta moterimi, kuri, kaip ir kiekvieną dieną, atėjo prie šulinio pasisemti vandens ir ten rado sėdintį „nuvargusį iš kelionės" Jėzų. „Duok mane gerti,"- kreipiasi į moterį Jėzus, tuo ją be galo nustebindamas, nes buvo neįprasta, kad žydas prabiltų į samarietę moterį, tuo labiau visiškai nepažįstamą. Vis tiktai pradinis moters nustebimas tik didėjo: pasirodė, kad Mokytojas kalba apie troškulį, tačiau tai kitoks troškulys, nei tas, kuris išdžiovina gomurį ir sukepina lūpas. Jėzus kalba apie gyvąjį vandenį, galintį numalšinti bet kokį troškulį ir tapti „versme, trykštančia į amžinąjį gyvenimą".

Jėzus Evangelijoje kalboje skamba įprasti žodžiai, bet jie turi visiškai kitą reikšmę. Jėzus kalba apie tai, ko moteris nežino, bet nežinodama, iš tiesų ilgisi visa širdimi. Mokytojas nepalieka moters tuštumoje, nebūtyje. Jisai, prašydamas samarietę vandens atsigerti, jai suteikė tikėjimo dovaną ir taip pasotino jos tikėjimo troškulį. Jėzus pirmiausia atveria vartus į pilnatvę, padeda užtaisyti gyvenimo spragas.

Kiekvienas iš mūsų gali ir privalo samarietės paveiksle įžvelgti save. Jėzus laukia mūsų, kad galėtų kalbėti mums, prabilti į mūsų širdį. Ypač tai svarbu šiuo, Gavėnios laikotarpiu. Verta praleisti keletą minučių tyloje, kad galėtume išgirsti Jo balsą: „Jei tu pažintum Dievo dovaną". Kelias į tikrą atsivertimą visuomet prasideda tada, kai mes trokštame gėrio ir šviesos.

SKELBIMAI

ŠVENTŲJŲ  MINĖJIMAI

03.25  Šv. Viešpaties Apreiškimas