2013 08 11               XVIII-asis eilinis sekmadienis            metai C

EVANGELIJA  Lk  12,  35 - 40

„Tebūnie jūsų strėnos sujuostos ir žiburiai uždegti. Jūs būkite panašūs į žmones, kurie laukia savo šeimininko, grįžtančio iš vestuvių, kad kai tik jis parvyks ir pasibels, tuojau atidarytų. Laimingi tarnai, kuriuos sugrįžęs šeimininkas ras budinčius. Iš tiesų sakau jums: jis susijuos, susodins juos prie stalo ir, eidamas aplinkui, patarnaus jiems. Jeigu jis sugrįžtų antrosios ar trečiosios nakties sargybos metu ir rastų juos budinčius, laimingi jie! Įsidėmėkite: jei šeimininkas žinotų, kurią valandą ateis vagis, neleistų jam įsilaužti į savo namus. Ir jūs būkite pasirengę, nes Žmogaus Sūnus ateis, kai nesitikėsite".

MINTYS PAMĄSTYMUI

Švč.  M.  Marijos  Ėmimas  į  dangų  (Žolinė)

Marijos Ėmimo į dangų šventė yra pati seniausia ir iškilmingiausia visame Marijos švenčių cikle. Maldingumo Marijai pėdsakų rašytiniuose dokumentuose aptinkama nuo II a. pabaigos. Jau VI a. ši šventė švęsta rugpjūčio 15-ąją tiek Jeruzalėje, tiek Egipte. VII amžiuje ji paplinta graikų Bažnyčiose, o amžiaus pabaigoje - Romoje. Nuo IX a. Marijos Ėmimo į dangų šventė tampa viena iškilmingiausių apeigų Bizantijoje. XIII a. Vakarų Bažnyčioje maldingumą Marijai, be kita ko, liudija ir tai, kad daugelis katedrų dedikuotos Švč. Mergelei. 1950 m. popiežius Pijus XII šį tradicinį tikėjimą suformulavo kaip tikėjimo tiesą. Vatikano II Susirinkimo konstitucijoje Lumen gentium sakoma: „Galiausiai apsaugota, nepalytėta jokios prigimtinės kaltės dėmės, baigusi žemiškojo gyvenimo kelią, Nekaltoji Mergelė buvo su kūnu ir siela paimta į dangaus garbę ir Viešpaties išaukštinta kaip visatos Karalienė, kad taptų panašesnė į savo Sūnų, viešpačių Viešpatį ir nuodėmės bei mirties nugalėtoją".

   Anksčiau ši šventė vadinta Marijos Užmigimu. Užmigimo sąvoka nurodo Marijos žemiškojo gyvenimo tąsą vienybėje su Viešpačiu, nes apaštalas Paulius pirmąjame laiške Tesalonikiečiams sako - "Dievas ir tuo, kurie užmigo, susivieniję su Jėzumi, atsives kartu su juo. Ir taip visuomet pasiliksime kartu su Viešpačiu." (1Tes 4,13-14) Šiuolaikinis Ėmimo į dangų pavadinimas primena Viešpaties Jėzaus Dangun žengimą. Marijos ėmimas į dangų reiškia Viešpaties veiksmą, kuriuo jis priima savo Motiną ir dovanoja jai savo paties pelnytą pergalę prieš mirtį. Ėmimas į dangų yra sąmoningas veiksmas, kurio metu Motina atsiduoda į Sūnaus rankas, o jis ją priima į prisikėlimo šlovę. Dabar Viešpats pasiima ją pas save. Jis priima tą, kuri angelo apreiškimo dieną priėmė jį leisdama jam įsikūnyti. Nuo šiol Jėzaus mokiniams Marija yra ženklas siekti vienybės su Viešpačiu Jėzumi Kristumi. Joje jie mato įgyvendintą tai, ką Dievas nori įgyvendinti Bažnyčioje ir mumyse.

   Šiandien švenčiame pergalės dieną. Šią pergalę Jėzus laimėjo Velykų dieną, o šiandien į ją įsilieja Jo Motina. Kaip ir per visas kitas Marijos šventes ji pasirodo visiškoje vienybėje su savo Sūnumi, trokštanti ištikimai vykdyti Jėzaus Motinos vaidmenį. Sekantys esame mes, kurie kviečiami gyventi vienybėje su Viešpačiu Jėzumi Kristumi, Jame užmigti ir Jame prisikelti naujam, atnaujintam gyvenimui.

SKELBIMAI 

ŠVENTŲJŲ  MINĖJIMAI

08.12  Šv. Joana Pranciška Šantalietė, vienuolė

08.13  Šv. Poncijonas, popiežius ir šv. Ipolitas, kunigas, kankiniai

08.14  Šv. Maksimilijonas Marija Kolbė, kunigas, kankinys

08.16  Šv. Steponas Vengras; šv. Rokas