2013 07 14               XV-asis eilinis sekmadienis            metai C

EVANGELIJA  Lk  10,  25 - 37

Štai atsistojo vienas Įstatymo mokytojas ir, mėgindamas jį, paklausė: „Mokytojau, ką turiu daryti, kad laimėčiau amžinąjį gyvenimą?" Jėzus tarė: „O kas parašyta Įstatyme? Kaip skaitai?" Tas atsakė: Mylėk Viešpatį, savo Dievą, visa širdimi, visa siela, visomis jėgomis ir visu protu, o savo artimą kaip save patį. Jėzus jam tarė: „Gerai atsakei. Tai daryk, ir gyvensi". Norėdamas pasiteisinti, anas paklausė Jėzų: „O kas gi mano artimas?" Jėzus prabilo: „Vienas žmogus keliavo iš Jeruzalės į Jerichą ir pakliuvo į plėšikų rankas. Tie išrengė jį, sumušė ir nuėjo sau, palikdami pusgyvį. Atsitiktinai tuo pačiu keliu ėjo vienas kunigas. Jis pamatė, bet praėjo kita puse kelio. Taip pat ir levitas, pro tą vietą eidamas, jį matė ir praėjo kita kelio puse. O vienas pakeleivis samarietis, užtikęs jį, pasigailėjo. Jis priėjo prie jo, užpylė ant žaizdų aliejaus ir vyno, aptvarstė jas; paskui, užkėlęs ant savo gyvulio, nugabeno į užeigą ir slaugė jį. Kitą dieną jis išsiėmė du denarus, padavė užeigos šeimininkui ir tarė: 'Slaugyk jį, o jeigu išleisi ką viršaus, sugrįžęs aš tau atsilyginsiu'. Kas iš šitų trijų tau atrodo buvęs artimas patekusiam į plėšikų rankas?" Jis atsakė: „Tas, kuris parodė jam gailestingumą". Jėzus atsakė: „Eik ir tu taip daryk!"

ŽEMAIČIŲ  KRIKŠTUI - 600 METŲ

Ankstyvaisiais Viduramžiais krikščionių tikėjimas baltus pasiekdavo tik silpno aido pavidalu. 1009 m. Brunonas Kverfurtietis atvyko per Lenkiją į Prūsiją ir pasiekė Lietuvą, tačiau buvo nužudytas. XIII a. pradž. baltų žemėse įsikūrė kariniai Kalavijuočių ir Kryžiuočių vienuolių Ordinai. Pirmasis kryžiaus žygis į Žemaitiją buvo surengtas 1236 m. Žygis baigėsi visišku Kalavijuočių ordino ir kryžiaus žygio dalyvių pralaimėjimu kunigaikščio Vykinto vadovaujamiems žemaičiams. 1251 m. apsikrikštijo Lietuvos kunigaikštis Mindaugas, o tai reiškė ir krikščionybės įvedimą jo valdomoje valstybėje. 1253 m. pirmuoju Lietuvos vyskupu tapo Vokiečių ordino brolis kun. Kristijonas. 1253 07 06 Mindaugas ir jo žmona Morta buvo vainikuoti karališkomis karūnomis. Karalius Mindaugas dalį Žemaičių žemių dovanojo Livonijos ordinui, tačiau žemaičiai Ordinui nepakluso. 1260 m. įvyko lemiamas mūšis prie Durbės pilies. Laimėjo žemaičiai, vadovaujami kunigaikščio Algmino. Mūšio metu nuo Ordino atsimetė kuršiai, prieš Ordiną sukilo žiemgaliai, o po Durbės mūšio pakilo visa Prūsija. 1263 m. kunigaikštis Daumantas (vėlesnis Pskovo kunigaikštis ir stačiatikių šventasis Timotiejus) nužudė Mindaugą ir du jo sūnus. Žuvo ne tik pirmas ir paskutinis Lietuvos karalius, bet ir jo įpėdiniai katalikai. Į valdžią atėjo pagonis Treniota. Lietuvos didieji kunigaikščių Gedimino, Algirdo ir Kęstučio bandymai krikštytis buvo nesėkmingi. Tik po Lietuvos sąjungos su Lenkija 1387 m. prasidėjo Lietuvos krikštas ir jos europeizacijos procesas. Lietuvai atsirado galimybė perimti krikščioniškąsias vertybes, pasiekti svarių laimėjimų ekonomikos, švietimo, mokslo ir kultūros srityse. 1409 m. žemaičiai, slapta remiami Vytauto, sukilo. 1410 m. liepos 15 d. Žalgirio mūšyje jungtinė Lietuvos - Lenkijos kariuomenė, vadovaujama Vytauto, sumušė kryžiuočius. Tačiau Torunės taikos sutartimi 1411 m. tarp Lenkijos, Lietuvos ir Vokiečių ordino Žemaitija buvo sugrąžinta Vytautui ir Jogailai tik iki jų gyvos galvos. 1411-1413 metais kunigaikščio Vytauto pavedimu žemaičiuose lankėsi ir krikščionybę skelbė vienuolio Jeronimo Prahiškio vadovaujami misionieriai. 1413 m. kunigaikštis Vytautas pasikvietęs karalių Jogailą iš Kauno laivu plaukė Nemunu, o po to- Dubysa ir pasiekė Žemaitijos gilumą. Valdovai patys žemaičių kalba aiškino krikščioniškąsias tiesas ir ragino pasiruošusius krikštytis. Apsisprendusius krikštijo Vytauto ir Jogailos atsivežtieji, taip pat ir iš Jeronimo Prahiškio būrio Žemaičiuose pasilikę kunigai. Pakrikštyta buvo keletas tūkstančių pagonių. Ši žemaičių krikšto akcija parodė, jog patys žemaičiai, vadovaujami savo valdovų, laisva valia atsivėrė krikščionybei. Valdovams grįžus atgal į Vilnių, pradėtąjį žemaičių krikštijimo darbą tęsė Žemaičiuose pasilikę kunigai. Viena svarbiausių institucijų, per kurią į Žemaitiją nuo XV a. pradžios galėjo pradėti skverbtis Europos kultūra, buvo katalikų Bažnyčia. 1469 m. prie Varnių katedros buvo įsteigta pirmoji mokykla Žemaitijoje. XVI a. pab. buvo pradėtos statyti mūrinės bažnyčios ir didikų rezidencijos. 1795 m. carinei Rusijai užėmus Lietuvą ir Žemaitiją, žemaičiai aktyviai dalyvavo tautinio kultūrinio sąjūdžio veikloje, 1831 m. ir 1863 m. sukilimuose. Motiejus Valančius 1848 m. išleido pirmąją Žemaitijos istoriją „Žemaičių vyskupystė". Vyskupo Motiejaus Valančiaus iniciatyva 1858 m. prasidėjo platus blaivybės sąjūdis, buvo steigiamos lietuviškos mokyklos, o, 1864 m. rusų valdžiai uždraudus lietuviškas mokyklas ir lietuvišką spaudą lotyniškomis raidėmis, šio vyskupo iniciatyva buvo pradėtos steigti slaptos lietuviškos mokyklos, Prūsijoje imta leisti ir slapta Lietuvoje platinti lietuvišką spaudą. Tik žemaičiai išdrįso pasipriešinti rusų valdžios pradėtai katalikų bažnyčių uždarymo akcijai: 1886 m.- Kęstaičiuose, 1893 m.- Kražiuose. Kad panaikintų istorinę Žemaitiją, 1864 m. rusų caro valdžia Žemaičių vyskupystės centrą iš Varnių perkėlė į Kauną. 1926 m. popiežius Pijus XI įsteigė Lietuvos bažnytinę provinciją. Žemaičių vyskupija buvo padalinta į Kauno arkivyskupiją bei Telšių ir Panevėžio vyskupijas. Pirmuoju Telšių vyskupu tapo Justinas Staugaitis. 1927 m. vyskupo iniciatyva Telšiuose įsteigta kunigų seminarija, kuri sovietinės okupacijos metais buvo uždaryta, atkurta -1989 m.

ŠVENTŲJŲ  MINĖJIMAI

07.15  Šv. Bonaventūras, vyskupas, Bažnyčios mokytojas

07.16  Karmelio kalno Švč. M. Marija (Škaplierinė)

07.20  Šv. Apolinaras, vyskupas, kankinys