2013 02 03                        IV-asis eilinis sekmadienis                        metai C

EVANGELIJA  Lk  4,  21 - 30

Jėzus pradėjo kalbėti Nazareto sinagogoje: „Šiandien išsipildė ką tik jūsų girdėti Rašto žodžiai". Visi jam pritarė ir stebėjosi maloningais žodžiais, sklindančiais iš jo lūpų. Ir jie klausė: „Argi jis ne Juozapo sūnus?" O Jėzus prabilo: „Jūs, be abejo, man priminsite patarlę: „Gydytojau, pats pasigydyk" - padaryk ir čia, savo tėviškėje, darbų, kokių girdėjome buvus Kafarnaume". Jis dar pridūrė: „Iš tiesų sakau jums: joks pranašas nepriimamas savo tėviškėje. Tikrą tiesą sakau jums: daug našlių buvo Izraelyje Elijo dienomis, kai dangus buvo uždarytas trejus metus ir šešis mėnesius ir baisus badas ištiko visą kraštą. Bet nė pas vieną iš jų nebuvo siųstas Elijas, tik pas našlę Sidonijos mieste, Sareptoje. Taip pat pranašo Eliziejaus laikais daug buvo raupsuotųjų, bet nė vienas iš jų nebuvo pagydytas, tik siras Naamanas". Tai išgirdę, visi, kurie buvo sinagogoje, labai užsirūstino; jie pakilę išsivarė jį iš miesto, iki pakriūtės to kalno, ant kurio pastatytas jų miestas, ir norėjo nustumti jį žemyn. Bet Jėzus praėjo tarp jų ir pasišalino.

MINTYS  PAMĄSTYMUI

KRISTAUS  PAAUKOJIMO  ŠVENTĖ

 Kristaus Paaukojimo šventė Lietuvoje dažniausiai vadinama Grabnyčiomis. Matyt, šis pavadinimas kilęs iš grabnyčių (graudulinės) žvakės pavadinimo. Ši žvakė bažnyčiose šventinama vasario 2 d. Šventės pavadinimas neatskleidžia jos esmės ir dažniausiai jis nukreipia mintis į momentus, kai grabnyčių žvakė uždegama mirties akivaizdoje. Kristaus Paaukojimo šventė grąžina mus į tą laiką, kai vykdydami žydų įstatymą, praėjus 40 d. po Jėzaus gimimo, Juozapas ir Marija atnešė jį kaip savo pirmagimį sūnų paaukoti Dievui šventykloje. Ši auka - kūdikio Jėzaus paaukojimas šventykloje - vėliau tobulai išsiskleidžia Viešpaties kančios, mirties ir Prisikėlimo slėpinyje. Todėl praėjus 40 d. po Kalėdų - Jėzaus gimimo šventės - Bažnyčia švenčia Kristaus Paaukojimo slėpinį, kuriame nujaučiame ir Didž. Penktadienio skausmą, ir Velykų džiaugsmą. Tikinčiųjų bendruomenė šioje šventėje įžvelgia ir Kristaus, kaip Sužadėtinio atėjimą pas Sužadėtinę - Bažnyčią, kuri uždegusi žvakes laukia ir budi. Šią dieną yra šventinamos žvakės, kurios krikščionims simbolizuoja Kristų, Jo pergalę prieš nuodėmę ir mirtį. Minėdami Kristaus Paaukojimą šventykloje, mes švenčiame ir Dievui pašvęsto gyvenimo slėpinį - pasišventimą Kristaus, Mergelės Marijos ir kiekvieno, savo gyvenimą paaukojusio Jėzui, kad ateitų Dievo Karalystė. Vienuolinis gyvenimas Bažnyčioje žinomas nuo pat pirmųjų jos amžių. Žinome, kad ir prieš krikščionybės pradžią, Šventojoje Žemėje gyveno atsiskyrėlių bendruomenės, atsidėjusios asketiškam gyvenimui, maldai ir Šv. Rašto studijoms. Vėliau atsirado daug naujų kongregacijų, Kristaus sekimo ir evangelinių klusnumo, neturto ir skaistumo dorybių vykdymą derinančių su krikščioniška socialine, karitatyvine ir švietėjiška veikla. Nuo 1997 m. per Grabnyčias yra švenčiama ir Dievui Pašvęsto Gyvenimo - vienuolių diena. Tokiu būdu Bažnyčia dėkoja Dievui už pašvęsto gyvenimo dovaną, pripažįsta jo vertę ir svarbą visos Dievo tautos akivaizdoje ir suteikia progą patiems pašvęstiesiems, t.y. vienuolijų ir kitų pašvęstojo gyvenimo institutų nariams, drauge dėkoti Dievui bei dar kartą atnaujinti savąjį „taip".

SKELBIMAI

ŠVENTŲJŲ  MINĖJIMAI

02.05  Šv. Agota, mergelė, kankinė

02.06  Šv. Paulius Mikis, ir jo draugai, kankiniai

02.08  Šv. Jeronimas Emilijanis; šv. Juozapina Bachita, mergelė