2013 03 10                  IV-asis Gavėnios   sekmadienis                     metai  C

EVANGELIJA  Lk  15,  1 - 3.  11 - 32

Pas Jėzų rinkdavosi visokie muitininkai ir nusidėjėliai jo pasiklausyti. O fariziejai ir Rašto aiškintojai murmėdavo: „Šitas priima nusidėjėlius ir su jais valgo". Tuomet Jėzus pasakė jiems palyginimą: „Vienas žmogus turėjo du sūnus. Kartą jaunesnysis tarė tėvui: 'Tėve, atiduok man priklausančią palikimo dalį'. Tėvas padalijo sūnums turtą. Netrukus jaunėlis, susiėmęs savo dalį, iškeliavo į tolimą šalį. Ten, palaidai gyvendamas, išeikvojo savo lobį. Kai viską išleido, toje šalyje kilo baisus badas, ir jis pradėjo stokoti. Tada nuėjo pas vieną šalies gyventoją ir stojo jam tarnauti. Tasai jį pasiuntė į laukus kiaulių ganyti. Jis geidė prikimšti pilvą bent ankščių jovalo, kurį ėdė kiaulės, tačiau nė to jam neduodavo. Tada susimąstė ir tarė: 'Kiek mano tėvo samdinių apsčiai turi duonos, o aš čia mirštu iš bado! Kelsiuos, eisiu pas tėvą ir sakysiu: 'Tėve, nusidėjau dangui ir tau. Nesu vertas vadintis tavo sūnumi. Priimk mane bent samdiniu!' Jis pasiryžo ir iškeliavo pas tėvą. Tėvas pažino jį iš tolo, labai susigraudino, pribėgo prie jo, puolė ant kaklo ir pabučiavo. O sūnus prabilo: 'Tėve, nusidėjau dangui ir tau. Nebesu vertas vadintis tavo sūnumi...' Bet tėvas įsakė tarnams: 'Kuo greičiau atneškite geriausią drabužį ir apvilkite jį. Užmaukite jam ant piršto žiedą, apaukite kojas! Atveskite nupenėtą veršį ir papjaukite! Puotaukime, linksminkimės! Nes šis mano sūnus buvo miręs ir vėl atgijo, buvo pražuvęs ir atsirado'. Ir jie pradėjo linksmintis. Tuo metu vyresnysis sūnus buvo laukuose. Eidamas namo ir prisiartinęs prie sodybos, išgirdo muziką ir šokius. Jis pasišaukė tarną ir paklausė, kas čia dedasi. Tas jam atsakė: 'Sugrįžo tavo brolis, tai tėvas liepė papjauti nupenėtą veršį, kad sulaukė jo sveiko'. Tada šis supyko ir nenorėjo eiti namo. Tėvas išėjęs pradėjo vadinti jį vidun. O jis atkirto tėvui: 'Štai jau tiek metų tau tarnauju ir niekad tavo įsakymo neperžengiau, o tu man nė karto nesi davęs nė ožiuko pasilinksminti su draugais. Bet vos tik sugrįžo šitas tavo sūnus, prarijęs tavąjį turtą su kekšėmis, tu tuojau jam papjovei nupenėtą veršį'. Tėvas atsakė: 'Vaikeli, tu visuomet su manimi, ir visa, kas mano, yra ir tavo. Bet reikėjo puotauti bei linksmintis, nes tavo brolis buvo miręs ir vėl atgijo, buvo žuvęs ir atsirado!'"

MINTYS  PAMĄSTYMUI

Kai Jėzus mums papasakojo apie gailestingąjį Tėvą, viskas pasikeitė, dabar Dievą pažįstame: jis yra mūsų Tėvas, kuris iš begalinės meilės sukūrė mus laisvus ir apdovanotus sąžine, kuris kenčia, jei mus praranda, ir kuris švenčia, jei sugrįžtame.

Pasiėmęs savo dalį, sūnus iškeliauja į „tolimą šalį", kur nebeužklysta joks tėvo prisiminimas, jokia žinia apie jį. Bažnyčios tėvai čia įžvelgia vidinį pasitraukimą iš Dievo pasaulio, vidinį santykio nutraukimą, atsiribojimą nuo to, kas sava ir tikra. Sūnus apsuptas naujų draugų, jis įsivaizduoja, kad tai jis traukia naujus draugus, o iš tiesų su juo elgiamasi taip pat, kaip jis pasielgė su savo tėvu: savo draugams jis egzistuoja tiek, kiek yra turtingas. Kiek gali dalyti švaistūniško gyvenimo žavesį, ateina diena, kai viskas išsenka, ir jis lieka vienišas, apleistas, atmestas. Jį paliko, kaip ir jis paliko savo tėvą, tačiau dabar jam tenka susidurti su neapsakomai didesne nelaime - savo vidiniu menkumu, o jo tėvas, nors ir apleistas, liko su didžiuliu turtu - nenugalima meile. Vieną dieną sūnus „susimąstė", sakoma palyginime, suvokė save kaip susvetimėjusį, tikrai iškeliavusį į „svetimą šalį", nutolusį nuo savo egzistencijos tiesos. Tad šio pasakojimo pagrindinė mintis yra aiški: dangiškasis Tėvas yra tas, kuriam nuolat tenka mylėti ir duoti gyvenimą savo kūriniams. Išties begalinė praraja skiria Dievą nuo žmogaus. Žmogus nepažįsta gailestingumo, nepraktikuoja atleidimo, ignoruoja susitaikinimą. Dievas visada yra gailestingumas ir atleisdamas nori, kad ir žmogus toks būtų. Griežtas vyresniojo brolio elgesys parodo, kad jam trūksta širdingumo, kad jis nejautrus netgi savo artimiesiems, nemoka nei mylėti, nei atpažinti jį supančios meilės. Jei reiktų pasirinkti tarp dviejų brolių, tikriausiai, daugiau simpatijų atitektų jaunesniajam, kuris, tiesa, suklydo, tačiau sugebėjo sugrįžti, negu vyresniajam, nė per milimetrą neatsitraukusiam nuo savo įsitikinimų ir nesugebėjusiam parodyti gailestingumo.

  SKELBIMAI

        ·  Kovo 11-ąją švęsime Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo šventę. Šv. Mišios už Lietuvą bus švenčiamos 10 val.