2013 03 10 IV-asis Gavėnios sekmadienis metai C
EVANGELIJA Lk
15, 1 - 3. 11 - 32
Pas Jėzų rinkdavosi visokie muitininkai
ir nusidėjėliai jo pasiklausyti. O fariziejai ir Rašto aiškintojai murmėdavo:
„Šitas priima nusidėjėlius ir su jais valgo". Tuomet Jėzus pasakė jiems
palyginimą: „Vienas žmogus turėjo du sūnus. Kartą
jaunesnysis tarė tėvui: 'Tėve, atiduok man priklausančią palikimo dalį'. Tėvas
padalijo sūnums turtą. Netrukus jaunėlis, susiėmęs savo dalį, iškeliavo į
tolimą šalį. Ten, palaidai gyvendamas, išeikvojo savo lobį. Kai viską išleido,
toje šalyje kilo baisus badas, ir jis pradėjo stokoti. Tada nuėjo pas vieną
šalies gyventoją ir stojo jam tarnauti. Tasai jį pasiuntė į laukus kiaulių ganyti. Jis geidė prikimšti pilvą bent ankščių jovalo, kurį ėdė
kiaulės, tačiau nė to jam neduodavo. Tada susimąstė ir
tarė: 'Kiek mano tėvo samdinių apsčiai turi duonos, o aš čia mirštu iš bado!
Kelsiuos, eisiu pas tėvą ir sakysiu: 'Tėve, nusidėjau dangui ir tau. Nesu
vertas vadintis tavo sūnumi. Priimk mane bent samdiniu!' Jis pasiryžo ir
iškeliavo pas tėvą. Tėvas pažino jį iš tolo, labai susigraudino, pribėgo prie
jo, puolė ant kaklo ir pabučiavo. O sūnus prabilo: 'Tėve, nusidėjau dangui ir
tau. Nebesu vertas vadintis tavo sūnumi...' Bet tėvas įsakė tarnams: 'Kuo
greičiau atneškite geriausią drabužį ir apvilkite jį. Užmaukite jam ant piršto
žiedą, apaukite kojas! Atveskite nupenėtą veršį ir
papjaukite! Puotaukime, linksminkimės! Nes šis mano sūnus buvo miręs ir vėl
atgijo, buvo pražuvęs ir atsirado'. Ir jie pradėjo linksmintis. Tuo metu
vyresnysis sūnus buvo laukuose. Eidamas namo ir prisiartinęs prie sodybos,
išgirdo muziką ir šokius. Jis pasišaukė tarną ir paklausė, kas čia dedasi. Tas
jam atsakė: 'Sugrįžo tavo brolis, tai tėvas liepė papjauti nupenėtą veršį, kad
sulaukė jo sveiko'. Tada šis supyko ir nenorėjo eiti namo. Tėvas išėjęs pradėjo
vadinti jį vidun. O jis atkirto tėvui: 'Štai jau tiek metų tau tarnauju ir
niekad tavo įsakymo neperžengiau, o tu man nė karto nesi davęs nė ožiuko
pasilinksminti su draugais. Bet vos tik sugrįžo šitas tavo sūnus, prarijęs
tavąjį turtą su kekšėmis, tu tuojau jam papjovei nupenėtą veršį'. Tėvas atsakė:
'Vaikeli, tu visuomet su manimi, ir visa, kas mano, yra ir tavo. Bet reikėjo
puotauti bei linksmintis, nes tavo brolis buvo miręs ir vėl atgijo, buvo žuvęs
ir atsirado!'"
MINTYS PAMĄSTYMUI
Kai
Jėzus mums papasakojo apie gailestingąjį Tėvą, viskas pasikeitė, dabar Dievą
pažįstame: jis yra mūsų Tėvas, kuris iš begalinės meilės sukūrė mus laisvus ir
apdovanotus sąžine, kuris kenčia, jei mus praranda, ir kuris švenčia, jei
sugrįžtame.
Pasiėmęs
savo dalį, sūnus iškeliauja į „tolimą šalį", kur nebeužklysta joks tėvo
prisiminimas, jokia žinia apie jį. Bažnyčios tėvai čia įžvelgia vidinį
pasitraukimą iš Dievo pasaulio, vidinį santykio nutraukimą, atsiribojimą nuo
to, kas sava ir tikra. Sūnus apsuptas naujų draugų, jis įsivaizduoja, kad tai jis traukia
naujus draugus, o iš tiesų su juo elgiamasi taip pat, kaip jis pasielgė su savo
tėvu: savo draugams jis egzistuoja tiek, kiek yra turtingas. Kiek gali dalyti
švaistūniško gyvenimo žavesį, ateina diena, kai viskas išsenka, ir jis lieka
vienišas, apleistas, atmestas. Jį paliko, kaip ir jis paliko savo tėvą, tačiau
dabar jam tenka susidurti su neapsakomai didesne nelaime - savo vidiniu
menkumu, o jo tėvas, nors ir apleistas, liko su didžiuliu turtu - nenugalima
meile. Vieną dieną sūnus „susimąstė", sakoma palyginime, suvokė save kaip
susvetimėjusį, tikrai iškeliavusį į „svetimą šalį", nutolusį nuo savo
egzistencijos tiesos. Tad šio pasakojimo pagrindinė mintis yra aiški:
dangiškasis Tėvas yra tas, kuriam nuolat tenka mylėti ir duoti gyvenimą savo
kūriniams. Išties begalinė praraja skiria Dievą nuo žmogaus. Žmogus nepažįsta
gailestingumo, nepraktikuoja atleidimo, ignoruoja susitaikinimą. Dievas visada
yra gailestingumas ir atleisdamas nori, kad ir žmogus toks būtų. Griežtas vyresniojo brolio
elgesys parodo, kad jam trūksta širdingumo, kad jis nejautrus netgi savo
artimiesiems, nemoka nei mylėti, nei atpažinti jį supančios meilės. Jei reiktų
pasirinkti tarp dviejų brolių, tikriausiai, daugiau simpatijų atitektų jaunesniajam,
kuris, tiesa, suklydo, tačiau sugebėjo sugrįžti, negu vyresniajam, nė per
milimetrą neatsitraukusiam nuo savo įsitikinimų ir nesugebėjusiam parodyti
gailestingumo.
SKELBIMAI
· Kovo 11-ąją švęsime Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo šventę. Šv. Mišios
už Lietuvą bus švenčiamos 10 val.
-
Kovo
22 - 24 d.d., t.y. penktadienį, šeštadienį ir sekmadienį, bus pravedamos
gavėnios rekolekcijos - dvasinis pasiruošimas šv. Velykų šventei. Šv. Mišios
bus švenčiamos penktadienį 12 val. prie Pal. Jono Pauliaus II kraujo
relikvijos, šeštadienį 9, 10 ir 18 val., sekmadienį - 8, 9, 10.30 ir 12 val.
-
Gavėnios
laikotarpiu ruošiamės ir einame Velykinės išpažinties. Jos neatlikus
pažeidžiame ketvirtąjį Bažnyčios įsakymą ir pasiliekame sunkioje nuodėmėje.
Išpažintys mūsų bažnyčioje klausomos prieš kiekvienas šv. Mišias ir jų metu.
- Šiuo metu renkamos aukos
bažnyčios suolų įrengimui, jas galima įteikti bažnyčios vestibiulyje arba
parapijos raštinėje.