2012 11 11 XXXII - asis
eilinis sekmadienis metai B
EVANGELIJA Mk 12, 38
- 44
Mokydamas Jėzus
kalbėjo: „Saugokitės Rašto aiškintojų, kurie mėgsta vaikščioti su ilgais
drabužiais, būti sveikinami aikštėse, užimti pirmuosius krėslus sinagogose ir
garbės vietas vaišėse. Jie suryja našlių namus, dangstydamiesi ilga malda. Jų
laukia itin griežtas teismas". Atsisėdęs ties aukų skrynia, Jėzus stebėjo, kaip
žmonės metė į skrynią smulkius pinigus. Daugelis turtingųjų aukojo gausiai.
Atėjo viena suvargusi našlė ir įmetė du pinigėlius, tai yra skatiką. Pasišaukęs savo mokinius, Jėzus pasakė jiems: „Iš tiesų
sakau jums: ši vargšė našlė įmetė daugiausia iš visų, kurie dėjo į aukų
skrynią. Visi aukojo iš to, kas jiems atlieka, o ji iš savo neturto įmetė visa,
ką turėjo, visus savo išteklius".
VILNIAUS
AUŠROS VARTŲ ISTORIJA
Lietuvos žemes puldinėjant totoriams bei
šlyjant santykiams su Rusija, Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras 1503 m.
suteikė Vilniui privilegiją pastatyti mūrinius įtvirtinimus aplink visą miestą.
Pašventinus kertinį akmenį, prasidėjo vartų, vėliau pramintų Aušros, statyba.
1522 m. visas miestas buvo apjuostas mūru. Nuo kada jie imti lietuviškai
vadinti „Aušros vartais" ir kodėl „Aušros" - irgi nežinia. Galbūt
toks varto pavadinimas radosi dėl Švč. Marijos kaip „Aušros žvaigždės"
įvaizdžio. Iš pradžių Švč. Mergelės atvaizdas kabojo vidinėje vartų pusėje
nedidelėje nišoje. Paveikslas neturėjo nei tinkamos koplyčios, nei stebuklingiems
paveikslams deramų puošmenų. Taip buvo, kol į Vilnių 1626 m. atsikėlė basieji
karmelitai. Jie gavo sklypą vienuolyno ir bažnyčios statybai prie Aušros vartų.
Šventovė skirta didžiajai ispanų mistikei, dvasinei mokytojai ir karmelitų
atnaujintojai šv. Teresei Avilietei. Nuo pat įsikūrimo karmelitų dėmesį sykiu
taukė miesto vartuose kabėjęs paveikslas. Vienuoliai rengė prie jo pamaldas,
taip skatindami ir miestiečių maldingumą. 1668 m. miesto valdžia pavedė Dievo
Motinos atvaizdą globoti karmelitams, o 1671 m. tėvo karmelito Šventosios
Dvasios Karolio rūpesčiu paveikslui pastatyta medinė koplyčia. 1702 m. Vilnių
užėmus švedams, uždrausta viešai garbinti paveikslą ir apskritai rinktis
gatvėje. Vaduojant vartus, nukentėjo ir Dievo Motinos atvaizdas - jį perskrodė
kulka. 1711 m. sudegus medinei, 1712-1715 m. buvo pastatyta mūrinė, mūsų laikus
pasiekusi koplyčia, 1829 m. įgavusi vėlyvojo klasicizmo stilių. Koplyčia buvo
statoma taip, kad tikintieji galėtų melstis prie paveikslo gatvėje, nes į
koplyčią buvo patenkama iš vienuolyno sodo ir pasauliečiams, ypač moterims,
nebuvo leidžiama į ją įeiti. 1785 m. gatvėje buvo uždrausta pamaldų Aušros
vartuose metu prekiauti. Iš visų praeivių, nesvarbu, kokios jie tikybos,
reikalauta nuo vartų iki Pociejų koplyčios eiti nepridengta galva. 1844 m. už
pagalbą sukilėliams išvarius karmelitus, vienuolynas buvo atiduotas
stačiatikiams, o koplyčia perduota diecezinei dvasininkijai. Nuo tada įėjimas į
ją tapo atviras. Dar prieš atidarant koplyčią, 1789-1799 m., pagal Pietro di
Rossi projektą, maldininkams buvo pastatyta galerija su vidiniais laiptais.
2002 m. vartų ir koplyčios pastatas buvo rūpestingai restauruotas, atkleistos
XIX a. uždažytos dekoro detalės.
SKELBIMAI
- Ateinantį
pirmadienį, lapkričio 12 d. 18 val. šv. Mišias švęs Šiaulių vyskupas Eugenijus
Bartulis, po jų - pristatys savo išleistą 2013 m. kalendorių „Dievo Angelai,
mūsų sargai" bei penktąją C metų ciklo knygą „Evangelija kasdien".
- Vilniuje lapkričio 11 -
18 d.d. Aušros Vartuose vyksta Gailestingumo Motinos atlaidai.
- Kviečiame Jus prisidėti
prie Kauno kunigų seminarijos išlaikymo
ir bažnyčios suolų įrengimo. Auką galima įteikti bažnyčios vestibiulyje
prie stalo, kur renkamos įvairios aukos, arba parapijos raštinėje.
ŠVENTŲJŲ MINĖJIMAI
11.12 Šv. Juozapatas,
vyskupas, kankinys
11.14 Šv. Margarita Škotė;
šv. Gertrūda, mergelė
11.15 Šv. Albertas Didysis,
vyskupas, Bažnyčios mokytojas
11.16 Švč. M. Marija,
Gailestingumo Motina
11.17 Šv. Elzbieta Vengrė,
vienuolė