2012
10 21 XXIX - asis eilinis
sekmadienis metai B
EVANGELIJA
Mk 10, 35 - 45
Čia prie Jėzaus prieina Zebediejaus sūnūs Jokūbas ir
Jonas ir kreipiasi: „Mokytojau, mes norime, kad padarytum, ko prašysime". Jis
atsakė: „O ko norite, kad jums padaryčiau?" Jie tarė:
„Duok mums sėdėti vienam tavo šlovės dešinėje, kitam - kairėje!" Jėzus atsakė:
„Patys nežinote, ko prašote. Ar galite gerti taurę, kurią aš gersiu, ir būti
pakrikštyti krikštu, kuriuo aš būsiu krikštijamas?" Jie sako: „Galime". Bet
Jėzus jiems pasakė: „Beje, taurę, kurią aš gersiu, jūs gersite, ir krikštu,
kuriuo aš būsiu pakrikštytas, jūs irgi būsite pakrikštyti. Tačiau ne mano
reikalas duoti vietą savo dešinėje ar kairėje, - tai bus tiems, kuriems
paskirta". Tai išgirdę, dešimtis supyko ant Jokūbo ir
Jono. Pasišaukęs mokinius, Jėzus prabilo: „Jūs žinote, kad tie, kurie laikomi
tautų valdovais, engia jas ir jų didžiūnai rodo joms savo galią. Tarp jūsų yra
ne taip! Kas norėtų tapti didžiausias iš jūsų, tebus jūsų tarnas, ir kas
panorėtų būti pirmas tarp jūsų, tebus visų vergas. Juk ir Žmogaus Sūnus atėjo,
ne kad jam tarnautų, bet pats tarnauti ir savo gyvybės atiduoti kaip išpirkos
už daugelį".
MINTYS PAMĄSTYMUI
Apaštalai kreipėsi į Jėzų, teiraudamiesi
apie jiems svarbiausią dalyką: „sėdėti Jėzaus garbėje". Vis dėlto vertėtų
atkreipti dėmesį, kad Jėzus nesmerkia dviejų brolių siekių, tačiau aiškiau
nusako, kaip turėtų elgtis ir kokios logikos šiuo atžvilgiu laikytis Jo
mokiniai. „Kas nori būti didesnis...", „kas nori būti pirmas...",- Jėzaus lūpose
šie žmogiški trokšimai neniekinami ir neatmetami. Netgi dar daugiau: noras būti
dideliu, užimti pirmąją vietą randa savo atspindį Evangelijoje. Nemanau, kad
bent vienas iš mūsų sąmoningai trokštų būti paskutinis ir niekam nenaudingas.
Tikriausiai kiekvienas, daugiau ar mažiau, vienokiu ar kitokiu būdu, trokštame
kur nors pirmauti. Be troškimo augti, be noro turėti gyvenime ko nors daugiau,
būtume vargšai depresuoti ir amžinai liūdintys ligoniai, sėdintys šalikelėje ir
nuolankiai laukiantys galo, nieko nedarydami. Svarbiausia šiuo atveju yra ne
garbinga vieta, bet tai, kokiu būdu tos garbės siekiame. Jei mums atrodo, kad
galima tapti dideliu, niekinant ir išnaudojant savo artimą, tai reikštų, kad
esame šalia Evangelijos kelio ir nesilaikome Išganytojo nurodytos logikos. Ir
priešingai: jei kelio į didybę ir savęs realizavimą ieškome tarnaudami artimui
ir mylėdami jį iš visų jėgų, mes sekame Jėzaus pėdomis, kuris tą kelią mums
parodė savo žodžiu ir pavyzdžiu. Tai reiškia, kad nėra nieko blogo tame, kad
norimi būti pirmieji, tačiau turime rūpintis, kad mes būtume pirmieji atleisti,
pirmieji priimti sergančius, pirmieji pagelbėti stokojantiems, pirmieji
nekeršyti padariusiems bloga. Toks elgesys mus neveda į Jėzaus kairę ar dešinę,
bet veda į patį Jėzaus asmenį, mes tampame panašūs į Jį. Evangelija leidžia
matyti kitą žmogų, kaip meilės vertą asmenybę, kuri taip pat gali mylėti mane,
ir to visiškai pakanka. Evangelija padeda peržengti ribas, kurios skiria vienos
tautos žmogų nuo kitos, kairįjį nuo dešiniojo, turtuolį nuo vargšo. Juk mes
visi esame broliai. Evangelija neturi sienų, tikras krikščionis nesijaučia
apribotas, o jei pasitaiko kliūčių, jis jas nugali savo meile.
SKELBIMAI
- Šių metų spalio mėn. 22 d., pirmadienį,12 val. prie
Palaimintojo Jono Pauliaus II kraujo relikvijos šv. Mišias švęs Jo Ekscelencija
Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila. Šiose šv. Mišiose bus meldžiamasi tomis
intencijomis, kurios surašytos ir įteiktos Palaimintajam, t. y., įmetant jas į
aukų dėžutę, esančią relikvijoriuje.
Šv. Mišias transliuos Marijos radijas.
- Kviečiame Jus prisidėti
prie Kauno kunigų seminarijos išlaikymo
ir bažnyčios suolų įrengimo. Auką galima įteikti bažnyčios vestibiulyje
prie stalo, kur renkamos įvairios aukos, arba parapijos raštinėje.
Šventųjų
minėjimas
10.23 Šv. Jonas
Kapestranas, kunigas
10.24 Šv. Antanas Marija
Klaretas, vysku