2012 08 15   Švč. M. Marijos Ėmimas į dangų (Žolinė)       metai B

EVANGELIJA  Lk  1,  39 - 56

Tomis dienomis Marija susiruošusi skubiai iškeliavo į Judėjos kalnyno miestą. Ji nuėjo į Zacharijo namus ir pasveikino Elzbietą. Vos tik Elzbieta išgirdo Marijos sveikinimą, jos įsčiose šoktelėjo kūdikis, o pati Elzbieta pasidarė kupina Šventosios Dvasios. Ji balsiai sušuko: „Tu labiausiai palaiminta iš visų moterų ir palaimintas tavo įsčių vaisius! Iš kur man ta garbė, kad mano Viešpaties motina aplanko mane?! Štai vos tik tavo pasveikinimo garsas pasiekė mano ausis, šoktelėjo iš džiaugsmo kūdikis mano įsčiose. Laiminga įtikėjusi, jog išsipildys, kas Viešpaties jai pasakyta". O Marija prabilo: „Mano siela šlovina Viešpatį, mano dvasia džiaugiasi Dievu, savo Gelbėtoju, nes jis pažvelgė į nuolankią savo tarnaitę. Štai nuo dabar palaiminta mane vadins visos kartos, nes didžių dalykų padarė man Viešpats, ir šventas yra jo vardas! Jis maloningas iš kartos į kartą tiems, kurie jo klauso. Jis parodo savo rankos galybę ir išsklaido išdidžios širdies žmones. Jis numeta galiūnus nuo sostų ir išaukština mažuosius. Alkstančius gėrybėmis apdovanoja, turtuolius tuščiomis paleidžia. Jis ištiesė pagalbos ranką savo tarnui Izraeliui, kad minėtų jo gailestingumą, kaip buvo žadėjęs mūsų protėviams - Abraomui ir jo palikuonims per amžius". Marija prabuvo pas Elzbietą apie tris mėnesius, o paskui sugrįžo į savo namus.

MINTYS  PAMĄSTYMUI

Minėdami Marijos paėmimą į dangų mąstome tai, į ką mus žemiškosios kelionės pabaigoje kviečia Viešpats Kristus. Ši iškilmė - tai dar viena proga peržvelgti Dievo Motinos žemiškąjį kelią link dangiškosios šlovės. Evangelistas Lukas pasakoja, kad, gavusi angelo apreiškimą, Marija „pakilo ir skubiai iškeliavo į kalnyno miestą", kad galėtų aplankyti savo giminaitę Elžbietą. Evangelistas, kalbėdamas apie tai, norėjo pabrėžti, kad Marijai vykdyti savo pašaukimą, paklusti Dievo Dvasiai, kuri veikė joje, reiškė naują kelią, išėjimą iš savo namų, visiškai atsiduodant Dievo valiai. Marijos gyvenimas nuo tos akimirkos yra vedamas Dievo ir tai ji paliudija atsakydama pas ją atsiųstam angelui: „Štai aš Viešpaties tarnaitė, tebūna man taip, kaip tu pasakei. Nuo to momento Jos gyvenimą tvarko Dievas, jame yra įvairių įvykių bei susitikimų, tačiau visuomet pats svarbiausias išlieka jos santykis su savo sūnumi Jėzumi. Marijos gyvenimas nuo tos akimirkos yra kelionė, kurioje ji dėmisi ir apmąsto savo egzistencijos įvykius ir vis giliau supranta Dievo Tėvo planą. Vėliau, sekdama Jėzų nuo Betliejaus iki Kryžiaus papėdės, Marija išgyvena savo nuolatinį kilimą link Dievo, net tamsumų ir kančios akimirkomis, pilnai paklusdama Dievo meilės planui ir ugdydama širdyje visišką atsidavimą Viešpačiui, tapdama tikėjimo pavyzdžiu mums. Visas jos gyvenimas yra žengimas link dangaus, visas jos gyvenimas yra paklusnumas, pasitikėjimas ir vilti. Visas Marijos gyvenimas yra tas „šventas skubėjimas", žinantis, kad visuomet pirmenybė turi būti skiriama Dievui, o mūsų egzistencijoje nėra nieko kito, verto tokios skubos. Galiausiai, Marijos paėmimas į dangų mums primena, kad jos, kaip ir kiekvieno krikščionio gyvenimas, yra kelionė, kurioje einame paskui Jėzų, kelionė, turinti labai aiškų tikslą, jau nusakytą ateitį: galutinę pergalę prieš nuodėmę ir mirtį bei visišką bendrystę su Dievu. Žmogaus žemiškasis gyvenimas yra kelias, išsiskiriantis nuolatine įtampa, kova tarp gėrio ir blogio. Ši žmogiškosios istorijos situacija dažnai panaši į kelionę audringa jūra, kai danguje spindi vienintelė žvaigždė, suteikianti mums taip reikalingą viltį, kad mes galime Dievą laimėti.

Ar mus domina ši pergalė?

SKELBIMAI