Svetainės medis   Kontaktai  
 
POPIEŽIAUS intencija kovą – kad dėl Evangelijos visame pasaulyje gyvybe rizikuojantys krikščionys drąsa ir misionierišku uolumu įkvėptų Bažnyčią. ARKIVYSKUPIJOS – asmeninės ir bendruomeninės malonės sugrįžti prie Kristaus ir dovanoti save Jo misijai.

2012 06 10       Švč. Kristaus Kūnas ir Kraujas (Devintinės)       metai B

EVANGELIJA  Mk  14, 12 - 16.  22 - 26

Pirmąją Neraugintos duonos dieną, kada aukojamas Velykų avinėlis, mokiniai sako Jėzui: „Kur paruošti tau Velykų vakarienę?" Jis išsiunčia du mokinius, tardamas: „Eikite į miestą. Ten jus sutiks žmogus, vandens ąsočiu nešinas. Sekite iš paskos ir, kur jis nuves, sakykite namų šeimininkui: 'Mokytojas liepė paklausti: Kur man skirtoji menė, kurioje galėčiau su mokiniais valgyti Velykų vakarienę?' Jis parodys jums didelį aukštutinį kambarį su baldais. Ten ir paruoškite mums". Mokiniai išėjo ir nuvyko į miestą. Jie rado visa, kaip buvo sakęs Jėzus, ir paruošė Velykų stalą. Bevakarieniaujant Jėzus paėmęs duoną sukalbėjo palaiminimą, ją laužė ir davė mokiniams, tardamas: „Imkite, tai mano kūnas!" Paėmęs taurę, sukalbėjo padėkos maldą, davė jiems, ir visi gėrė iš jos. O jis jiems tarė: „Tai mano kraujas, sandoros kraujas, kuris išliejamas už daugelį. Iš tiesų sakau jums: aš jau nebegersiu vynmedžio vaisiaus iki tos dienos, kada gersiu jį naują Dievo karalystėje". Pagiedoję himną, jie išėjo į Alyvų kalną.

MINTYS  PAMĄSTYMUI

   Devintinės Vakarų Bažnyčioje švenčiamos nuo tryliktojo amžiaus. Švenčiausiojo Kristaus Kūno ir Kraujo iškilmė buvo įvesta 1264 m. Tai buvo reakcija į tuo metu Vakarų krikščionijoje ėmusį svyruoti tikėjimą realiu, tikrovišku Kristaus buvimu Eucharistijoje. Tuo metu Bažnyčią valdęs popiežius Urbonas IV 1264 m. paskelbė bulę "Transiturus de hoc mundo", kuria į liturginį kalendorių buvo įvesta "Viešpaties Kūno" šventė, šiandien vadinama Švenčiausiojo Kristaus Kūno ir Kraujo švente. Kartu su naujos liturginės šventės įvedimu gimė ir Eucharistinių procesijų tradicija. Romoje tuo metu Popiežiaus rūmai buvo ne Vatikane, bet prie Laterano Šv. Jono bazilikos, kuriai ir šiandien tebepriklauso Romos vyskupo katedros titulas. Būtent Laterano bazilikoje būdavo aukojamos Devintinių Mišios, o po Mišių popiežiaus vadovaujama procesija patraukdavo į netoli esančią Didžiąją Švenčiausiosios Mergelės Marijos baziliką. Romoje šimtmečiais gyvavusi Devintinių procesijų tradicija miesto gatvėmis buvo nutrūkusi devynioliktojo amžiaus pabaigoje. Ją 1979 m. atgaivino palaimintasis Jonas Paulius II.

    Mums nežinomas vardas žmogaus, kuris tą dieną išėjo pasisemti vandens ir susitiko Viešpaties mokinius, prašančius laikinai užleisti kambarį Viešpačiui. Tas kambarys visiems amžiams liko Viešpaties namais, nes kiekvienas, kuris priima Dievą, net to ir nesuvokdamas, mato, kaip keičiasi jo gyvenimas. Tokio Viešpaties priėmimo kartais labai stinga mūsų tarpe, kai susirenkame dalyvauti Mišios.  Pasitaiko momentų, kai galime jausti, kad į Mišias susirinko vieninga, džiugi, drąsi bendruomenė, kurioje žmonės nebijo liudyti savo tikėjimo ir juo gyventi, tačiau taip būna ne visuomet. Kur kas dažniau tenka susidurti su žmonėmis, kurie atėjo tik atlikti jiems savotiškai primesto formalumo, veidai apsiblausę, be jokios džiaugsmo žymės, be vilties, kai malda būna nenuoširdi. Mes kartais su tam tikru įtarumu žiūrime į tuos, kurie, atradę tikėjimą, demonstruoja, kaip mums atrodo, perdėtą entuziazmą, džiaugsmą, beveik nesiskiriantį nuo naivumo, tačiau iš tiesų kaip tik tokiems žmonėms ir yra sunku savo tikėjimą gaivinti, susidūrus su abejingais, nemokančiais gauta dovana džiaugtis tikinčiaisiais. Mes esame tas „kambarys", kurio sau nori mūsų Mokytojas. Jis nesibodi nė vienu iš mūsų, todėl ir klausia mūsų: „Kur man skirtoji menė, kurioje galėčiau su mokiniais valgyti Velykų vakarienę?" Į tai atsiliepti galime tik vienu būdu: kuo nuoširdžiau ir aktyviau dalyvaudami Šv. Mišiose. Tik įsisąmoninę, kad esame kviečiami ne atlikti kažkokios mistinės pareigos, o į susitikimą su ten esančiu Mokytoju, galime pakeisti savo gyvenimą. Tada Mišios iš tiesų tampa savaitės centru, o girdėtas žodis sugrįžta į mūsų kasdienybę. Tada mes tampame ta vieta, kurioje švenčiamas Velykų slėpinys.

SKELBIMAI

  • Ateinantį penktadienį bus švenčiama Švč. Jėzaus Širdies iškilmė. Dalyvaujantieji šv. Mišiose, priimantieji šv. Komuniją bei kalbantieji maldą „Gerasis Jėzau" gali pelnyti visuotinius atlaidus.

 

 

 ŠVENTŲJŲ  MINĖJIMAI

06.11 Šv. Barnabas, apaštalas

06.13 Šv. Antanas Paduvietis, kunigas, Bažnyčios mokytojas

06.14 Vilties ir Gedulo diena

06.15 Švč. Jėzaus Širdis - iškilmė

06.16 Nekaltoji Švč. M. Marijos širdis

 

Kraujo relikvija

Šv. MIŠIOS prašant
šv. Jono Pauliaus II užtarimo –
kiekvieno mėnesio 22 dieną
12 valandą.

 
  Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
© 2008 Kauno Gerojo Ganytojo parapija, info@dainavosparapija.lt
Sprendimas: BT-Group : Svetainių kūrimas