2012
06 10 Švč.
Kristaus Kūnas ir Kraujas (Devintinės) metai B
EVANGELIJA Mk 14,
12 - 16. 22 - 26
Pirmąją Neraugintos duonos dieną, kada aukojamas Velykų
avinėlis, mokiniai sako Jėzui: „Kur paruošti tau Velykų vakarienę?" Jis išsiunčia du mokinius, tardamas:
„Eikite į miestą. Ten jus sutiks žmogus, vandens ąsočiu nešinas. Sekite iš
paskos ir, kur jis nuves, sakykite namų šeimininkui: 'Mokytojas liepė
paklausti: Kur man skirtoji menė, kurioje galėčiau su mokiniais valgyti Velykų
vakarienę?' Jis parodys jums didelį aukštutinį kambarį su baldais. Ten ir
paruoškite mums". Mokiniai išėjo ir nuvyko į miestą. Jie rado visa, kaip buvo
sakęs Jėzus, ir paruošė Velykų stalą. Bevakarieniaujant Jėzus paėmęs duoną
sukalbėjo palaiminimą, ją laužė ir davė mokiniams, tardamas: „Imkite, tai mano
kūnas!" Paėmęs taurę, sukalbėjo padėkos maldą, davė jiems, ir visi gėrė iš jos.
O jis jiems tarė: „Tai mano kraujas, sandoros kraujas, kuris išliejamas už daugelį.
Iš tiesų sakau jums: aš jau nebegersiu vynmedžio vaisiaus iki tos dienos, kada
gersiu jį naują Dievo karalystėje". Pagiedoję himną, jie išėjo į Alyvų kalną.
MINTYS PAMĄSTYMUI
Devintinės
Vakarų Bažnyčioje švenčiamos nuo tryliktojo amžiaus. Švenčiausiojo Kristaus
Kūno ir Kraujo iškilmė buvo įvesta 1264 m. Tai buvo reakcija į tuo metu Vakarų
krikščionijoje ėmusį svyruoti tikėjimą realiu, tikrovišku Kristaus buvimu
Eucharistijoje. Tuo metu Bažnyčią valdęs popiežius Urbonas IV 1264 m. paskelbė
bulę "Transiturus de hoc mundo", kuria į liturginį kalendorių buvo įvesta
"Viešpaties Kūno" šventė, šiandien vadinama Švenčiausiojo Kristaus Kūno ir
Kraujo švente. Kartu su naujos liturginės šventės įvedimu gimė ir Eucharistinių
procesijų tradicija. Romoje tuo metu Popiežiaus rūmai buvo ne Vatikane, bet
prie Laterano Šv. Jono bazilikos, kuriai ir šiandien tebepriklauso Romos
vyskupo katedros titulas. Būtent Laterano bazilikoje būdavo aukojamos
Devintinių Mišios, o po Mišių popiežiaus vadovaujama procesija patraukdavo į
netoli esančią Didžiąją Švenčiausiosios Mergelės Marijos baziliką. Romoje
šimtmečiais gyvavusi Devintinių procesijų tradicija miesto gatvėmis buvo
nutrūkusi devynioliktojo amžiaus pabaigoje. Ją 1979 m. atgaivino palaimintasis
Jonas Paulius II.
Mums nežinomas vardas žmogaus, kuris tą dieną
išėjo pasisemti vandens ir susitiko Viešpaties mokinius, prašančius laikinai
užleisti kambarį Viešpačiui. Tas kambarys visiems amžiams liko Viešpaties
namais, nes kiekvienas, kuris priima Dievą, net to ir nesuvokdamas, mato, kaip
keičiasi jo gyvenimas. Tokio Viešpaties priėmimo kartais labai stinga mūsų
tarpe, kai susirenkame dalyvauti Mišios.
Pasitaiko momentų, kai galime jausti, kad į Mišias susirinko vieninga,
džiugi, drąsi bendruomenė, kurioje žmonės nebijo liudyti savo tikėjimo ir juo
gyventi, tačiau taip būna ne visuomet. Kur kas dažniau tenka susidurti su
žmonėmis, kurie atėjo tik atlikti jiems savotiškai primesto formalumo, veidai
apsiblausę, be jokios džiaugsmo žymės, be vilties, kai malda būna nenuoširdi.
Mes kartais su tam tikru įtarumu žiūrime į tuos, kurie, atradę tikėjimą,
demonstruoja, kaip mums atrodo, perdėtą entuziazmą, džiaugsmą, beveik
nesiskiriantį nuo naivumo, tačiau iš tiesų kaip tik tokiems žmonėms ir yra
sunku savo tikėjimą gaivinti, susidūrus su abejingais, nemokančiais gauta
dovana džiaugtis tikinčiaisiais. Mes esame tas „kambarys", kurio sau nori mūsų
Mokytojas. Jis nesibodi nė vienu iš mūsų, todėl ir klausia mūsų: „Kur man
skirtoji menė, kurioje galėčiau su mokiniais valgyti Velykų vakarienę?" Į tai
atsiliepti galime tik vienu būdu: kuo nuoširdžiau ir aktyviau dalyvaudami Šv.
Mišiose. Tik įsisąmoninę, kad esame kviečiami ne atlikti kažkokios mistinės
pareigos, o į susitikimą su ten esančiu Mokytoju, galime pakeisti savo
gyvenimą. Tada Mišios iš tiesų tampa savaitės centru, o girdėtas žodis sugrįžta
į mūsų kasdienybę. Tada mes tampame ta vieta, kurioje švenčiamas Velykų
slėpinys.
SKELBIMAI
-
Ateinantį
penktadienį bus švenčiama Švč. Jėzaus Širdies iškilmė. Dalyvaujantieji šv.
Mišiose, priimantieji šv. Komuniją bei kalbantieji maldą „Gerasis Jėzau" gali
pelnyti visuotinius atlaidus.
ŠVENTŲJŲ MINĖJIMAI
06.11 Šv. Barnabas, apaštalas
06.13
Šv. Antanas Paduvietis, kunigas, Bažnyčios mokytojas
06.14 Vilties ir Gedulo diena
06.15 Švč. Jėzaus Širdis - iškilmė
06.16 Nekaltoji Švč. M. Marijos
širdis