2012
03 18 IV-asis Gavėnios
sekmadienis metai B
EVANGELIJA
Jn
3, 14 - 21
Kaip Mozė dykumoje
iškėlė žaltį, taip turi būti iškeltas ir Žmogaus Sūnus, kad kiekvienas, kuris jį tiki, turėtų
amžinąjį gyvenimą". - Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį
Sūnų, kad kiekvienas, kuris jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą. Dievas
gi nesiuntė savo Sūnaus į pasaulį, kad jis pasaulį pasmerktų, bet kad pasaulis
per jį būtų išgelbėtas. Kas jį tiki, tas nebus pasmerktas, o kas netiki, jau
yra nuteistas už tai, kad netiki viengimio Dievo Sūnaus.
Teismo nuosprendis yra toksai: atėjo šviesa į pasaulį, bet žmonės labiau mylėjo
tamsą nei šviesą, nes jų darbai buvo pikti. Kiekvienas nedorėlis neapkenčia
šviesos ir neina į šviesą, kad jo darbai aikštėn neišeitų. O kas vykdo tiesą,
tas eina į šviesą, kad išryškėtų, jog jo darbai atlikti Dieve.
MINTYS PAMĄSTYMUI
„Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo vienatinį Sūnų, kad
kiekvienas, kuris jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą." Čia -
visos Evangelijos santrauka. „Nėra svarbu, ar egzistuoja Dievas; svarbu žinoti,
ar yra meilė", - rašė danų filosofas Sorenas Kierkegaardas († 1855). Ir
Šventasis Raštas tai patvirtina: Dievas yra meilė (Jn 13, 1; Rom 5, 8; 1 Jn 4,
8. 16). Visas Jėzaus gyvenimas yra Dievo meilės iškalbus ženklas, tačiau
ypatingu būdu jis atsiskleidžia jo mirtyje. Kryžiuje Dievas atiduoda save
žmogui, kad parodytų kokia didelė yra meilė. Kas mato Jėzų, iškeltą ant
kryžiaus, tas mato Tėvą. Naktinio pokalbio kontekste aptinkame ir kitą įdomų
sakinį: „Kiekvienas nedorėlis neapkenčia šviesos ir neina į šviesą." Nūnai
susidaro įspūdis, kad šie žodžiai jau nebeatitinka tikrovės. Juk nemaža
visuomenės dalis atlieka niekšiškus darbelius, meluoja į akis, skelbia ir
praktikuoja neapykantą ar palaidumą visiškoje dienos šviesoje - netgi
stengiamasi kuo labiau atkreipti visuomenės dėmesį. Kaip niekada anksčiau,
šiandien blogis yra viešai demonstruojamas, publikuojamas, reklamuojamas. Jis
ne tik pateisinamas, bet netgi aukštinamas ir garbinamas. Kabodamas ant
kryžiaus, Jėzus meldė: „Tėve, atleisk jiems, nes jie nežino, ką daro" (Lk 23,
34). Šiandien greičiausiai jis melstųsi šiek tiek kitaip: „Tėve, atleisk jiems,
nes jie žino ką daro, ir vis tiek tai daro." Gretimi Evangelijos žodžiai - „O
kas vykdo tiesą, tas eina į šviesą" - šiandien irgi skamba prieštaringai, nes
drovumas ir gėda persikėlė į gėrio, garbingumo, ištikimybės, dosnumo pusę.
Tiems, kurie rimtai žvelgia į Evangeliją arba nori likti ištikimi savo
idealams, paprastai nebėra vietos šiuolaikinėje visuomenėje. Gėris
paprasčiausiai ignoruojamas, nes yra neįdomus, nesensacingas, nepelningas. Atrodo,
kad tamsa ir tyla, bet ne šviesa, apgaubia tiesos, gėrio ir skaidrumo
blykstelėjimus. Gyvename Jėzaus žodžių vulgaraus iškraipymo laikmečiu: iš
vienos pusės - įtartinas, cenzūruotas, išjuoktas ir pasmerktas tamsai gėris, iš
kitos pusės - pagerbtas ir išaukštintas blogis. Taip, šviesa kviečiama, bet tik
tada, kai reikia iškelti priešo, kaimyno ar brolio blogus darbelius. Šviesos
nebijoma, kai reikia raustis kito asmeniniame gyvenime. Aiškumas, skaidrumas
yra dažniausiai skirtas kitiems. Sunkiai pripažįstame savo neteisybę. Dievo
žodis visų pirma skirtas mano, o ne kito nuodėmei apšviesti. Jeigu noriu
atskleisti Dievo atleidimo plotį, turiu leisti Dievo žodžiui pirmiausia
pažvelgti į mane. Beje, nuodėmė šiandien irgi skirtingai suprantama. Todėl
krikščionį turėtų dominti ne daugumos ar banalių masinės informacijos priemonių
nuomonė apie nuodėmę, - kaip matome šiandien, ten karaliauja liberalaus mąstymo
apverstas vaizdas, - bet Dievo požiūris į nuodėmę. Kai žmogus pripažįsta savo
klaidas ir kvailybes ir jomis nesididžiuoja, tada Dievas įžengia į jo širdį,
apreikšdamas savo begalinę meilę. Juk Dievo žodis, tapęs kūnu, neapsiriboja
vien tik žmogaus nuodėmės atskleidimu, kad tą žmogų nuteistų ir pasmerktų, bet,
greičiau priešingai, kad jį sutaikintų ir išlaisvintų: „Dievas gi nesiuntė savo
Sūnaus į pasaulį, kad jis pasaulį pasmerktų, bet kad pasaulis per jį būtų
išgelbėtas."
SKELBIMAI
ŠVENTŲJŲ MINĖJIMAI
03.
19 Šv. Juozapas, Švč. M. Marijos sužadėtinis
03.23 Šv. Turibijus Mongrovietis, vyskupas