2011 11 06            XXXII - asis eilinis sekmadienis            metai A

EVANGELIJA  Mt  25,  1 - 13

„Tada su dangaus karalyste bus panašiai kaip su dešimtimi mergaičių, kurios, pasiėmusios žibintus, išėjo pasitikti jaunikio. Penkios iš jų buvo paikos ir penkios protingos. Taigi paikosios pasiėmė žibintus, o nepasiėmė alyvos. Protingosios kartu su žibintais pasiėmė induose ir alyvos. Jaunikiui vėluojant, visos ėmė snausti ir užmigo. Vidurnaktį pasigirdo balsai: „Štai jaunikis! Išeikite pasitikti!" Tuomet visos mergaitės atsikėlė ir taisėsi žibintus. Paikosios sakė protingosioms: 'Duokite mums alyvos, nes mūsų žibintai gęsta'. Protingosios atsakė: 'Kad kartais nepristigtų ir mums, ir jums, verčiau nueikite pas prekiautojus ir nusipirkite'. Joms beeinant pirkti, atėjo jaunikis. Kurios buvo pasiruošusios, įėjo kartu su juo į vestuves, ir durys buvo uždarytos. Vėliau atėjo ir anos mergaitės ir ėmė prašytis: 'Gerbiamasis, atidaryk, čia mes!' O jis atsakė: 'Iš tiesų sakau jums: aš jūsų nepažįstu!' Taigi budėkite, nes nežinote nei dienos, nei valandos".

MINTYS  PAMĄSTYMUI

Visų Šventųjų iškilmė bei Visų mirusiųjų minėjimas padėjo mums savo gyvenimą vertinti ne pagal tai, kaip galime maloniau praleisti dieną, bet ragino gyventi viltimi. Šio sekmadienio Mišių Evangelijoje skaitomas palyginimas apie vėluojantį jaunikį taip pat primena mums būsimąjį Mesijo atėjimą, bent jau taip, kaip tai aprašo evangelistas Matas. pirmosiose krikščionių bendruomenėse vyravo euforija. Tikintieji diena iš dienos laukė Viešpaties atėjimo. Buvo netgi tokių, kurie tikėdami, jog Viešpats tuojau pat ateis, netgi metė darbą, tačiau, regint, kad Viešpats neskuba sugrįžti, dalis mokinių nusivylę apskritai nebesirūpino savo dvasiniu gyvenimu. Apaštalas Paulius irgi mus ragina gyventi visur ir visada prisimenant Jėzų: „Juk Dievas paskyrė mus ne tam, kad užsitrauktume rūstybę, bet kad įgytume išganymą per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų, kuris numirė už mus, kad mes ir budėdami, ir miegodami gyventume su juo" (1 Tes 5, 9-10). Tai nereiškia, jog dabartinis gyvenimas yra amžinojo gyvenimo laukimo salė, kurioje geriau ar blogiau įsitaisome iki to laiko, kol atvyks traukinys, vežantis mus į anapus. Gyvenimas yra kelionė, įsipareigojimas, atsakomybė, meilė. Tačiau svarbu nesumaišyti gyvybingumo su nerimu, tobulėjimo su bėgimu, pilnatvės su audringumu, augimo su kaupimu. Žibintų alyva yra tikėjimas, kuriantis meilės darbus šiame gyvenime. Protingosios mergaitės, simbolizuojančios gerus krikščionys, atrodo, nėra jau taip ir geros: jos nenori dalytis alyva su kitomis mergaitėmis. Išties į susitikimą su Viešpačiu einame nešini tuo, ką kiekvienas turime savo širdyje. Juk nuoširdžiai mylėti niekas negali priversti; tai asmeniškas ir laisvas apsisprendimas. Laukiant didžiosios Viešpaties atėjimo dienos privalu budėti ir nesielgti taip, kaip Tesalonikų Bendrijos krikščionys, kurie, užsitęsus Viešpaties atėjimo laukimui, pasidavė tingumui ir smalsumui (1 Tes 4, 11; 2 Tes 3, 6-12).

ŠVENTŲJŲ  MINĖJIMAI

11.09  Laterano bazilikos pašventinimas

11.10  Šv. Leonas Didysis, popiežius, Bažnyčios mokytojas

11.11  Šv. Martynas Turietis, vyskupas

11.12  Šv. Juozapatas, vyskupas, kankinys