Svetainės medis   Kontaktai  
 
POPIEŽIAUS intencija kovą – kad dėl Evangelijos visame pasaulyje gyvybe rizikuojantys krikščionys drąsa ir misionierišku uolumu įkvėptų Bažnyčią. ARKIVYSKUPIJOS – asmeninės ir bendruomeninės malonės sugrįžti prie Kristaus ir dovanoti save Jo misijai.

2011 11 01                  Visi  šventieji                       metai A

 

EVANGELIJA  Mt  5,  1 - 12a

Matydamas minias, Jėzus užkopė į kalną ir atsisėdo. Prie jo prisiartino mokiniai. Atvėręs lūpas jis mokė: „Palaiminti turintys vargdienio dvasią: jų yra dangaus karalystė. Palaiminti liūdintys: jie bus paguosti. Palaiminti romieji: jie paveldės žemę. Palaiminti alkstantys ir trokštantys teisumo: jie bus pasotinti. Palaiminti gailestingieji: jie susilauks gailestingumo. Palaiminti tyraširdžiai: jie regės Dievą. Palaiminti taikdariai: jie bus vadinami Dievo vaikais. Palaiminti persekiojami dėl teisumo: jų yra dangaus karalystė. Palaiminti jūs, kai dėl manęs jus niekina ir persekioja bei meluodami visaip šmeižia. Būkite linksmi ir džiūgaukite, nes jūsų laukia gausus atlygis danguje.

 

MINTYS  PAMĄSTYMUI

   Šventumas - tai visos Dievo tautos bendras pašaukimas ir iš kiekvieno to laukia Jėzus. Šiandien Mišių Evangelijoje siūloma Kalno pamokslo ištrauka apie Jėzaus palaiminimus, mums duoda galimybę šį-bei-tą suprasti apie tą Jėzaus svajonę. Mes „palaimintais" vadiname tuos, kurie gyvenime patyrė žemiškosios laimės, sukaupė turtų, užtikrino sau ir artimiesiems patogų gyvenimą, tuos, kuriems viskas sekasi, tačiau Jėzus yra kitokios nuomonės. Jis tvirtina, kad palaiminti yra beturčiai dvasioje, prispaustieji, ištroškę teisybės, persekiojamieji. Gal kartais ir sunkoka suprasti, kad tai skelbia Evangelija, Geroji naujiena! Iš tiesų tai ir yra nauja, tai, ko iki tol pasaulis negirdėjo ar nemanė, jog tokie žmonės gali save vadinti palaimintais. Jei Jėzus būtų pasakęs, kad palaiminti yra turtingieji, sveikieji, gražuoliai, stiprieji, apie kokią naujieną galėtume kalbėti? Jėzus svajojo apie tokį mūsų kuris įsikūnija ir įvykdomas ten, kur mes esame pašaukti gyventi. Kartais kunigui tenka susidurti su žmonėmis, besiskundžiančiais savo likimu ir tai dangstančiais savo tuo momentu neįvykdomomis svajonėmis: „Jei mano vyras būtų kitoks, tikrai galėčiau daugiau padėti kitiems...", „Jei nereiktų prižiūrėti sergančios mamos, galėčiau labiau įsijungti į parapijos veiklą...", „Jei mano kaimynai būtų kitokie, tai man tikrai pavyktų geriau paliudyti savo tikėjimą..." Šios dienos šventė primena mums, kad kaip tik ten, kur gyvename: su tokiu vyru ir tokia žmona, su tokiais tėvais - senais ar jaunais, su tokiais kaimynais, su tokiais mokyklos ar darbo draugais esame pašaukti šventumui, kuris, kaip Dievo sėkla, yra įdiegtas mūsų širdyse. Reikia tik neužgniaužti to kvietimo, bet atsiliepti į jį visa savo būtimi, savo gyvenimu Dievo artumoje. Dievo artumas mums padeda rasti prasmę ir prispaudime, ir sunkumuose, veda į vidinį džiaugsmą, kurį patyręs, žmogus žino, jog tai viršija visa kita. Juk būti šventu kaip tik ir reiškia: būti su Dievu...

 

ŠVENTŲJŲ  MINĖJIMAI

11.03  Šv. Martynas Poresas, vienuolis

11.04  Šv. Karolis Boromėjus, vyskupas

 

Kraujo relikvija

Šv. MIŠIOS prašant
šv. Jono Pauliaus II užtarimo –
kiekvieno mėnesio 22 dieną
12 valandą.

 
  Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
© 2008 Kauno Gerojo Ganytojo parapija, info@dainavosparapija.lt
Sprendimas: BT-Group : Svetainių kūrimas