2011 08 28      XXII - asis eilinis sekmadienis                metai A

EVANGELIJA  Mt  16,  21 - 27

Nuo to meto Jėzus pradėjo aiškinti savo mokiniams turįs eiti į Jeruzalę ir daug iškentėti nuo seniūnų, aukštųjų kunigų ir Rašto aiškintojų, būti nužudytas ir trečią dieną prisikelti. Tada Petras, pasivadinęs jį į šalį, ėmė drausti: „Nieku gyvu, Viešpatie, tau neturi taip atsitikti!" O jis atsisukęs subarė Petrą: „Eik šalin, šėtone! Tu man papiktinimas, nes mąstai ne Dievo, o žmonių mintimis". Tuomet Jėzus kalbėjo savo mokiniams: „Jei kas nori eiti paskui mane, teišsižada pats savęs, tepasiima savo kryžių ir teseka manimi. Kas nori išgelbėti savo gyvybę, tas ją praras; o kas pražudo gyvybę dėl manęs, tas ją atras. Kokia gi žmogui nauda, jeigu jis laimėtų visą pasaulį, o pakenktų savo gyvybei?! Arba kuo žmogus galėtų išsipirkti savo gyvybę? Nes Žmogaus Sūnus ateis savo Tėvo šlovėje su savo angelais, ir tuomet jis atlygins kiekvienam pagal jo darbus.

MINTYS  PAMĄSTYMUI

   Jėzus kalbėjo savo mokiniams: „Jei kas nori eiti paskui mane, teišsižada pats savęs, tepasiima savo kryžių ir teseka manimi. Atpirkėjas renka prie savęs vyrus ir moterys, pasirengusius paimti kryžių ir jį sekti. Kaip Jėzui Kristui, taip ir krikščionims kryžiaus nešimas nėra laisvai pasirenkamas, tai misija, kuri apglėbiama iš meilės. Mūsų dabarties pasaulyje, kur, regis, vyrauja skaldančios ir naikinančios jėgos, Viešpats nepaliauja kvietęs: kas nori būti mano mokiniu, teatsižada savo egoizmo ir teneša su manimi kryžių. Būti krikščionimi tai iš esmės reiškia pereiti iš būties pačiam sau į būtį vienas kitam. Tikras mokinys, kaip ir Mokytojas, yra pašauktas mylėti taip, kad nebijotų atiduoti savę. „Aš gyvenu, tačiau nebe aš, o gyvena manyje Kristus" (Gal 2, 20).

ŠVENTŲJŲ  MINĖJIMAI

08.29  Šv. Jono Krikštytojo Nukankinimas

09.03  Šv. Grigalius Didysis, popiežius, Bažnyčios mokytojas