2011 07 24 XVII - asis eilinis sekmadienis metai A
EVANGELIJA
Mt 13, 44
-46
„Su dangaus karalyste
yra kaip su dirvoje paslėptu lobiu. Atradęs jį, žmogus
niekam nesako; iš to džiaugsmo eina, parduoda visa, ką turi, ir perkasi tą
dirvą. Su dangaus karalyste yra kaip su pirkliu,
ieškančiu gražių perlų. Atradęs vieną brangų perlą, jis eina, parduoda visa, ką
turi, ir nusiperka jį".
KANČIŲ IR TIKĖJIMO SIMBOLIS
Dvylika kilometrų no Šiaulių, šalia
Šiaulių-Rygos plento ir geležinkelio, yra Jurgaičių (Domantų) piliakalnis,
vadinamas Kryžių kalnu, o vietos gyventojų nuo seno dar vadintas ir maldų,
maldavimų, Pilies kalnu, Šventkalniu, Piliumi. Manoma, kad čia buvus pilis,
Livonijos kronikose vadinta Kule, Kulan, kurią kartu su dar trimis pilimis 1348
m. užpuolę sudegino kalavijuočiai. Pilies vardas tikriausiai kilęs nuo šalia
tekančio Kulvės upelio. Kryžiai pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėti
1850 m., nors jų atsiradimas dažniausiai siejamas su 1831 m. sukilimo
numalšinimu ir represijomis. Šitaip žymiam istorijos tyrinėtojui L. Krzywickiui
XIX a. pabaigoje aiškino vietos gyventojai. Jis tada ant kalno radęs 130 kryžių
ir mūro koplytėlę. XX a. pradžioje Kryžių kalnas jau plačiai žinomas - tapo
sakraline vieta, jį gausiai lankė žmonės, vykdavo pamaldos, atlaidai.
Sovietinei valdžiai kalnas ir čia esantys kryžiai pasirodė esą priešiški ir
didžiai kenksmingi. 1961 m. prasidėjo Kryžių kalno naikinimas: jis buvo
nušluotas su buldozeriais, mediniai kryžiai sudeginti, metaliniai - nuvežti į
metalo laužą, akmeniniai ir betoniniai - užkasti. Prasidėjo "buldozerinio
ateizmo" epocha, trukusi beveik dvidešimt metų. Kalną saugojo kariuomenė
ir KGB, buvo planuota teritoriją užtvindyti, Kryžių kalną paversti sunkiai prieinama
vieta. Bet po kiekvieno griovimo (o jų būta keturių) Kryžių kalnas vis
atgimdavo. Po Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimo Kryžių kalno statusas
visiškai pasikeitė - jis tapo ne tik Lietuvos, bet ir pasaulio savastimi. Dabar
čia priskaičiuojama per penkiasdešimt tūkstančių įvairiausių kryžių,
koplytstulpių, šventųjų statulėlių bei paveikslų su ant jų sukabintais
rožiniais. Piliakalnį puošia tikras kryžių ažūras. Kiekvienas kryžius turi savo
istoriją, savo intenciją. Kryžių kalnas niekuomet nebūna vienišas. Jame lankosi
įvairių tautų, įvairių kartų ir net skirtingų konfesijų žmonės, ieškantys
ramybės, maldingo susikaupimo. Anot Jo Eminencijos kardinolo Vincento
Sladkevičiaus, "šie kryžiai - tai mūsų bendravimas su Viešpačiu, tai mūsų
malda ir padėka Visagaliui, tai tarsi atverta prieš Aukščiausiąjį Lietuvos
širdis". Kryžių kalnas - tai žmonių buvimo ir tikėjimo paminklas. Tai
įvairiabalsis, tačiau nepaprastai harmoningas skambėjimas, kur aidi ir kupini
meilės bei pagarbos popiežiaus Jono Pauliaus II 1990 m. liepos 1 d. Romoje, šv.
Kazimiero koplyčioje, ištarti žodžiai: "Tauta, kuri su tokiu ištvermingumu
ir pamaldumu keliauja į tą kalną pastatyti naują kryžių, tiki gyvenimu, tiki
prisikėlimu. 1993-ųjų rugsėjo 7 d., Kryžių kalnas sulaukė ir brangaus svečio -
Šventojo Tėvo. Čia, lietuviškoje Golgotoje, šimtai tūkstančių žmonių,
susirinkusių iš įvairiausių kraštų bei šalių, kartu pajuto didingą, žodžiais
nenusakomą ramybę ir Dievo Apvaizdos malonę. Iš čia popiežius laimino visus
Lietuvos žmones, visą krikščioniškąją Europą. O po metų į Kryžių kalną
atkeliavo popiežiaus dovana Lietuvai - Krucifiksas. Nukryžiuotojo žvilgsnis
kviečia apmąstyti kryžiaus paslaptį ir prasmę. Kaip praeityje, taip šiandien ir
rytoj kryžius lydi žmogaus gyvenimą.
ŠVENTŲJŲ MINĖJIMAI
07.25 Šv. Jokūbas apaštalas
07.26 Šv. Joakimas ir Ona, Švč.
M. Marijos gimdytojai
07.29 Šv. Morta
07.30 Šv. Petras Auksažodis,
vyskupas, Bažnyčios mokytojas