2011 06 26 Švč. Kristaus
Kūnas ir Kraujas (Devintinės) XIII -
asis eilinis sekmadienis metai A
EVANGELIJA Jn 6, 51 - 58
Aš esu gyvoji duona, nužengusi iš dangaus. Kas valgys šią
duoną - gyvens per amžius. Duona, kurią aš duosiu, yra mano kūnas už pasaulio
gyvybę". Tuomet žydai ėmė tarp savęs ginčytis ir
klausinėti: „Kaip jis gali mums duoti valgyti savo kūną?!" O Jėzus jiems
kalbėjo: „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: jei nevalgysite Žmogaus Sūnaus kūno ir
negersite jo kraujo, neturėsite savyje gyvybės! Kas valgo mano kūną ir geria
mano kraują, tas turi amžinąjį gyvenimą, ir aš jį prikelsiu paskutiniąją dieną.
Mano kūnas tikrai yra valgis, ir mano kraujas tikrai yra gėrimas. Kas valgo
mano kūną ir geria mano kraują, tas pasilieka manyje, ir aš jame. Kaip mane yra
siuntęs gyvasis Tėvas ir aš gyvenu per Tėvą, taip ir tas, kuris mane valgo, gyvens
per mane. Štai duona, nužengusi iš dangaus! Ji ne tokia, kokią
protėviai valgė ir mirė. Kas valgo šią duoną - gyvens per amžius".
MINTYS PAMĄSTYMUI
Šiandien mes esame kviečiami
susimąstyti apie Dievą, pagalvoti, ką darome kiekvieną sekmadienį. Pirmajame
Mišių skaitinyje pasakojama apie izraelitus, kurie kelionės iš Egipto metu gavo
kitokio maisto, neturinčio nieko bendro su egiptiečių svogūnais ir česnakais.
Tai buvo nelauktas ir paslaptingas maistas, kurį jiems davė pats Dievas. To
reikia ir mums. Žinoma, reikia kūniško maisto, tačiau taip pat reikia meilės,
šviesos, prasmės, laimės,- tų dalykų, kuriuos patiriami, būnant arti Dievo.
Kaip tik tokio maisto, reikalingo šios žemės kelionei, mums ir trūksta. Mes
pavargstame, nesuprasdami savo pačių egzistencijos prasmės. Kaip tik todėl
Dievas ir dovanoja save, kaip duoną, lydėdamas mus per gyvenimą, žadindamas
mūsų širdyse tuos šviesius jausmus, padedančius išlikti savimi. Antrajame
skaitinyje girdime apaštalo Pauliaus laiško korintiečiams ištrauką. Korinte
buvo susibūrusi tikrai gyva krikščionių bendruomenė, tačiau drauge tos
bendruomenės narių tarpe buvo ir labai daug ginčų. Panašią situaciją ne kartą
regime ir mūsų laikais: skirtingų charakterių žmonės, kilę iš skirtingų
socialinių sluoksnių, net ir susitikę savo gyvenime Viešpatį, nesugeba sukurti Laužoma
duona veda mus į vienybę, į esmę. Esame krikščionys todėl, kad Kristus mus
pasirinko ir pašaukė. Bažnyčia nėra šaunių Dievui besimeldžiančių žmonių
klubas, bet skirtingų žmonių, turinčių vieną tikslą, bendruomenė. Šią vienybę
mums laiduoja Eucharistija. Evangelijos ištraukoje atpasakojama Jėzaus kalba,
pasakyta po duonos padauginimo. Jėzus aiškiai visiems kalba apie savo kūną,
kaip maistą ir kraują, kaip gėrimą. Tai Jo klausytojams nesuprantama ir
piktinanti kalba, kuri, tačiau, nusakė tai, kas neilgai trukus taps paskutine
Jėzaus dovana bendruomenei. Izraelyje kūnas buvo laikomas žmogiško silpnumo ir
trapumo ženklu: mes taip pat neturime piktintis mūsų bendruomenių vargingumu,
tuo menku krikščionių sugebėjimu gyventi Evangelija. Žodis tampa Kūnu net ir
paties menkiausio kunigo rankose. Izraelyje kraujas reiškė gyvybę, todėl nebuvo
leidžiama valgyti gyvulių, kuriems nebuvo nuleistas kraujas. Jėzaus žodžiai to
meto klausytojams, o taip pat ir mums, reiškia viena: tai sakydamas Jis nori
dalytis su mumis savo gyvybe. Tai ir yra Eucharistija: maistas kelionėje,
vienybė, stiprybė, gyvybė, pats Jėzus… Kai kas tvirtina, kad šių laikų Bažnyčia
prarado paslaptingumą, kad atliekamos apeigos per daug paprastos, pernelyg
sužmogintos, todėl žmonės nebeparodo reikiamos pagarbos Eucharistijai, todėl
skubiai reikia imtis priemonių pataisyti padėčiai. Šiuo atveju reiktų kalbėti ne apie žodžius
ar apeigas, bet apie tikėjimą. Žinoma, būtų puiku, jei mūsų pamaldose žmonės
parodytų daugiau atvirumo vieni kitiems, maloniai sutikdami visus, kad giedamos
giesmės būtų gerai surepetuotos ir gražiai atliekamos, kad į dangų kiltų
smilkalų dūmų kamuoliai, kad visi, būdami drauge, susitelktų karštoje maldoje,
keldami širdis aukštyn… O gal mūsų liturgijai trūksta tikro suvokimo, kad su
mumis yra pats Viešpats?…
ŠVENTŲJŲ MINĖJIMAI
06.27 Šv. Kirilas Aleksandrietis, vyskupas,
Bažnyčios mokytojas
06.28 Šv. Ireniejus, vyskupas, kankinys
06.29 Šv. Petras ir Paulius, apaštalai
06.30 Pirmieji šventieji Romos Bažnyčios kankiniai
07.02 Švč. M. Marija, Krikščioniškų Šeimų Karalienė