2011 05 01 II-asis
Velykų sekmadienis
(Atvelykis) metai A
EVANGELIJA Jn 20, 19 - 31
Tos pirmosios savaitės dienos vakare, durims, kur buvo susirinkę mokiniai,
dėl žydų baimės esant užrakintoms, atėjo Jėzus, atsistojo viduryje ir tarė:
„Ramybė jums!" Tai pasakęs, jis parodė jiems rankas ir šoną. Mokiniai nudžiugo,
išvydę Viešpatį. O Jėzus vėl tarė: „Ramybė jums! Kaip mane siuntė Tėvas, taip
ir aš jus siunčiu". Tai pasakęs, jis kvėpė į juos ir tarė: „Imkite Šventąją
Dvasią. Kam atleisite nuodėmes, tiems jos bus atleistos, o kam sulaikysite, -
sulaikytos". Vieno iš dvylikos - Tomo, vadinamo Dvyniu, - nebuvo su jais, kai
Jėzus buvo atėjęs. Taigi kiti mokiniai jam kalbėjo: „Mes matėme Viešpatį!" O
jis jiems pasakė: „Jeigu aš nepamatysiu jo rankose vinių dūrio ir neįleisiu
piršto į vinių vietą, ir jeigu ranka nepaliesiu jo šono - netikėsiu". Po
aštuonių dienų jo mokiniai vėl buvo kambaryje, ir Tomas su jais. Jėzus atėjo,
durims esant užrakintoms, atsistojo viduryje ir prabilo: „Ramybė jums!" Paskui
kreipėsi į Tomą: „Įleisk čia pirštą ir apžiūrėk mano rankas. Pakelk ranką ir
paliesk mano šoną; jau nebebūk netikintis - būk tikintis". Tomas sušuko: „Mano
Viešpats ir mano Dievas"! Jėzus jam ir sako: „Tu įtikėjai, nes pamatei.
Palaiminti, kurie tiki nematę!" Savo mokinių akivaizdoje Jėzus padarė dar
daugel kitų ženklų, kurie nesurašyti šitoje knygoje. O šitie yra surašyti, kad
tikėtumėte, jog Jėzus yra Mesijas, Dievo Sūnus, ir tikėdami turėtumėte gyvenimą
per jo vardą.
MINTYS PAMĄSTYMUI
Tik prieš
savaitę šventėme Velykas, šventę, kuri tęsėsi ištisas 8 dienas. Nukryžiuotasis
prisikėlė, skausmas nugalėtas, Jis daugiau nebėra mirties nelaisvėje. Belieka
tik pasveikinti Jo pergalę plojimais. Visa problema slypi tame, kad dar daug
mūsų brolių ir seserų, sužinojusių apie Prisikėlimą, girdėjusių džiaugsmingą
skelbimą, netgi dalyvavusių iškilmingame to įvykio šventime, vis dar tebeskendi
skausme. Prisikėlimas įvyko, tačiau nepalietė jų širdžių. Velykų dienos vakare
Išganytojas atėjo pas savo mokinius. Apaštalai, nors ir apstulbę bei pasimetę,
priėmė savo Viešpatį. Tą vakarą drauge su apaštalais nebuvo Tomo, kuris,
išgirdęs besidžiaugiančių draugų pasakojimo, abejingai atsakė, kad tuo netikės,
kol pats nepamatys. Tomas netiki kitais apaštalais: jie, kaip triušiai,
begėdiškai išsilakstę į visas puses kančios metu, dabar aiškina, kad Jėzus
prisikėlė!... Tomas liko drauge su kitais apaštalais, liko su Bažnyčia, nes pats
nesijautė esąs geresnis už kitus. Kad ir nusivylęs bei skausmo varginamas jis lieka.
Kaip tik todėl pas jį ir ateina Jėzus... Tik pažvelgęs į tas žaizdas Tomas
pasiduoda. Jis parpuola ant kelių, verkia, kaip paklydęs vaikas, atradęs savo
tėvus. Jis verkia ir juokiasi ir, pirmasis iš apaštalų, išpažįsta visų mūsų
tikėjimą: Jėzus yra mūsų Viešpats ir Dievas. Ar skausmas gali priartinti žmogų
prie Dievo? Taip, jeigu suprantame, kad Dievas juo dalijasi su mumis. Dievo
įsijungimas į žmogaus kančią tapo didžiausia paslaptimi ir drauge pačiu
reikšmingiausiu ženklu. Tą ženklą mes matėme ir popiežiaus Jono Pauliaus II
gyvenime. Jis savotiškai atspindėjo ištisą kartą, parodydamas, kad popiežius
gali būti kitoks, savo tikėjimą Prisikėlusiuoju liudydamas aplinkui jį
besirenkančioms minioms, savo elgesiu stebindamas ne vieną skeptiškai
nusiteikusį žmogų. Didįjį dviejų tūkstančių metų Jubiliejų jis matė, kaip
nepaprastą galimybę pagydyti blogio sužeistą krikščionybės atmintį. Atrodo, kad
tada jis būtų norėjęs baigti ir savo gyvenimą, tačiau Viešpats laukė jo
paskutinio, tragiško liudijimo. Liga palaipsniui popiežių iš atletiško ir
džiaugsmo kupino ganytojo pavertė vargingu seneliu, atimdama judesius, kalbą,
atrodytų viską, už ką jį šlovino susirenkančios minios. Vis dėlto šis silpnas
ir ligotas senelis visiems, netgi to nesuvokiantiems, tapo vilties atvaizdu.
Jis tapo sukrečiančia pranašyste iš aukštybių visiems, gyvenantiems
įsivaizduojamame sėkmės pasaulyje. Šiandien Bažnyčia jį skelbia palaimintuoju... Jonas
Paulius II šį sekmadienį paskelbė Dievo Gailestingumo sekmadieniu, nes šiandien
mes kalbame apie Viešpaties atėjimą. Jėzus ateina pas Tomą, užsispyrusį ir
neskubantį patikėti, ateina ir pas visus kenčiančius, ateina, ramindamas mus,
pripildydamas mūsų širdis palaimos, švelnumo ir džiaugsmo. Jis ateina,
parodydamas visiems savo gelbstintį Gailestingumą...
ŠVENTŲJŲ MINĖJIMAI
05.02 Šv. Atanazas, vyskupas, Bažnyčios mokytojas
05.03
Šv. Pilypas ir Jokūbas apaštalai