2011 04 17 Viešpaties Kančios (Verbų)
sekmadienis metai A
EVANGELIJA Mt 21, 1 - 11
Kai jie prisiartino prie Jeruzalės ir
atėjo į Betfagę prie Alyvų kalno, Jėzus pasiuntė du mokinius, tardamas: „Eikite
į priešais esantį kaimą ir tuojau rasite pririštą asilę su asilaičiu. Atriškite
ir atveskite juos man. O jeigu kas imtų dėl to teirautis, atsakykite: ‘Jų
reikia Viešpačiui', ir iš karto juos paleis." Tai įvyko, kad išsipildytų
pranašo žodžiai: Pasakykite Siono dukteriai: štai atkeliauja tavo karalius.
Jis romus, jis joja ant asilės, lydimas asilaičio, nešulinio gyvulio jauniklio.
Mokiniai nuėjo ir padarė, kaip Jėzaus buvo įsakyta. Jie atvedė asilę su
asilaičiu, apdengė juos savo apsiaustais, o Jėzus užsėdo ant viršaus.
Didžiausia minia tiesė drabužius jam ant kelio. Kiti kirto ir klojo ant kelio
medžių šakas. Iš priekio ir iš paskos einančios minios šaukė: „Osana Dovydo
Sūnui! Garbė tam, kuris ateina Viešpaties vardu! Osana aukštybėse!" Jam
įžengus į Jeruzalę, sujudo visas miestas ir klausinėjo: „Kas jis toksai?" O
minios kalbėjo: „Tai pranašas Jėzus iš Galilėjos Nazareto."
MINTYS PAMĄSTYMUI
Verbų
sekmadienį prasideda Didžioji savaitė, kurios paskutinėmis dienomis -
ketvirtadienį, penktadienį, šeštadienį ir sekmadienį - Bažnyčia minės
svarbiausius išganymo istorijos įvykius: Paskutinę vakarienę, Kristaus kančią,
mirtį ir prisikėlimą. O šiandien, Verbų sekmadienį, kartu su maldininkų minia,
Jėzus įžengia į Jeruzalę, kur švęs Perėjimo šventės - Paschos - vakarienę. Jėzus
eina pirma mūsų, mus veda į tai, kas yra didinga ir gražu, veda į gyvenimą
pagal tiesą; į drąsą, neleidžiančią susigūžti viešpataujančių nuomonių
šurmulyje; į kantrumą, pakeliantį ir palaikantį kitą; į atsakomybę dėl
kenčiančių ir apleistųjų; į ištikimybę kitam, net jei dėl to tenka pakovoti su
savimi; į meilę, kuri yra Dievas.
VERBŲ SEKMADIENIO HIMNAS KRISTUI
Kristau, tu - garbės Karalius, tu - Aukščiausiojo Sūnūs!
Tau - verbų
šakelės žalios, tau - Osana. Dieve mūs!
Išrinktos taitos Karalius, atžala tu jos kilni,
Vykdyt dieviškosios valios Viešpaties vardu eini.
Visata „Garbė tau!" šaukia, prie gyventojų dangaus
Jungia garbinimo auką ir mari širdis žmogaus.
„Tebūnie garbė!" - giedojo tau Jeruzalėj tada,
šakeles po kojom klojo... Mes - sutinkam su malda.
Pagerbė tave prieš mirtį išrinktos tautos vaikai.
Kad teikeisi mus atpirkti, tau dėkojame karštai.
Tau patiko širdys tyros. Neatmesk ir mūs giesmės!
Tau garbė, šlovė ir gyrius amžinai tegul skambės!