2011 03 13 I-asis Gavėnios
sekmadienis metai A
EVANGELIJA Mt 4, 1 -
11
Paskui Jėzus buvo
Dvasios nuvestas į dykumą, kad ten būtų velnio gundomas. Išpasninkavęs
keturiasdešimt dienų ir keturiasdešimt naktų, jis buvo labai alkanas. Prie jo prisiartino gundytojas ir tarė:
„Jei tu Dievo Sūnus, liepk, kad šie akmenys pavirstų duona". Bet Jėzus atsakė:
„Parašyta: Žmogus gyvas ne viena duona, bet ir kiekvienu žodžiu, kuris
išeina iš Dievo lūpų". Tada velnias jį paima į šventąjį miestą, pastato ant
šventyklos šelmens ir sako: „Jei tu Dievo Sūnus, pulk žemyn, nes parašyta: Jis
lieps savo angelams globoti tave, ir jie nešios tave ant rankų, kad
neužsigautum kojos į akmenį". Jėzus jam tarė: „Taip pat parašyta: Negundyk Viešpaties, savo Dievo". Velnias vėl paima jį į labai
aukštą kalną ir, rodydamas viso pasaulio karalystes bei jų didybę, sako: „Visa
tai aš tau atiduosiu, jei parpuolęs pagarbinsi mane". Tada Jėzus taria: „Eik
šalin, šėtone! Juk parašyta: Viešpatį, savo Dievą, tegarbink ir jam vienam
tetarnauk!" Tuomet velnias nuo jo atsitraukė; štai angelai prisiartino ir
jam tarnavo.
MINTYS
PAMĄSTYMUI
Detalizuodamas
Bažnyčios misiją vykdant Dievo gailestingumo tarnystę Popiežius Jonas Paulius
II enciklikoje Dives in misericordia
taip rašo: „Nerimastingas mūsų kartos vaizdas iškelia iš mūsų atminties
žodžius, kurie po Dievo Sūnaus Įsikūnijimo nuskambėjo Marijos giesmėje Magnificat, šlovinančioje Dievo
gailestingumą kartų kartoms. Imdama giliai į širdį tuos dangaus įkvėptus
iškalbingus žodžius ir taikydama juos neaprėpiamos žmonijos šeimos patirčiai ir
kančioms, mūsų epochos Bažnyčia turi giliau ir subtiliau suvokti reikalą visa
savo veikla skelbti
Dievo gailestingumą ir taip tęsti Senosios bei Naujosios Sandoros
tradiciją, o pirmiausia - sekti pačiu Jėzumi Kristumi ir jo apaštalais.
Bažnyčia turi liudyti
Dievo gailestingumą, apreikštą Kristuje visa jo mesijine pasiuntinybe,
turi išpažinti
gailestingumą kaip išganingą tikėjimo tiesą, būtiną norint gyventi iš
tikėjimo; paskui turi stengtis įvesti bei įgyvendinti gailestingumą tarp
tikinčiųjų ir, kiek įmanoma, tarp visų geros valios žmonių. Galiausiai
Bažnyčia, išpažindama gailestingumą ir likdama jam ištikima, turi teisę ir
pareigą šauktis
Dievo gailestingumo, maldauti jo visais fizinio bei moralinio blogio
atvejais ir dėl visų grėsmių, kurios temdo visą žmonijos ateities horizontą" (Dives in misericordia, VII). Pats
Viešpats, būdamas anapus žmogaus laiko bei istorijos ir numatydamas baisaus
blogio prasiveržimą, per kuklią vienuolę seserį Faustiną XX a. pirmojoje pusėje
pasiuntė pasauliui ir šiandien galiojančią žinią: „Pasitikėkite manimi, nes aš
esu gailestingas Viešpats. Pasikliaukite mano gailestingumu." Matydami
šiandienos iššūkius ir giliai suvokdami Dievo gailestingumo svarbą, Lietuvos
vyskupai 2011 metus paskelbė Dievo Gailestingumo metais. Todėl Kauno
arkivyskupijoje Dievo Gailestingumo metai tebūna visiems ypatingos malonės
metas. Kviečiu visus kunigus, vienuolius ir vienuoles, šeimas ir jaunimą, visus
tikinčiuosius ir ieškančius Dievo, o ypač visus vargstančius ir kenčiančius
atsiverti Dievo gailestingumo malonėms ir drauge patirti, skelbti bei liudyti
Viešpaties maloningumą. Dievo Gailestingumo metai ypač tepaliečia mus
asmeniškai, teatnaujina kiekvienos parapijos ir visos arkivyskupijos gyvenimą.
ŠVENTŲJŲ
MINĖJIMAI
03.19
Šv. Juozapas, Švč. M. Marijos sužadėtinis