2011 03 06
IX-asis
eilinis
sekmadienis
metai A
EVANGELIJA Mt 7,
21 - 27
„Ne kiekvienas,
kuris man šaukia: 'Viešpatie, Viešpatie!', įeis į dangaus karalystę, bet tik
tas, kuris vykdo mano dangiškojo Tėvo valią. Daugelis man sakys, anai dienai
atėjus: 'Viešpatie, Viešpatie, argi mes nepranašavome tavo vardu, argi
neišvarinėjome demonų tavo vardu, argi nedarėme daugybės stebuklų tavo vardu?!' Tuomet jiems pareikšiu: 'Aš niekuomet jūsų nepažinojau. Šalin
nuo manęs, jūs nedorėliai!' Kas klauso šitų mano žodžių ir juos vykdo, panašus
į išmintingą žmogų, pasistačiusį namą ant uolos. Prapliupo liūtys, ištvino
upės, pakilo vėjai ir daužėsi į tą namą. Tačiau jis nesugriuvo, nes buvo
pastatytas ant uolos. Kas klauso šitų mano žodžių ir jų nevykdo, panašus į
paiką žmogų, pasistačiusį namą ant smėlio. Prapliupo liūtys, ištvino upės, kilo
vėjai ir daužėsi į tą namą, ir jis sugriuvo, o jo griuvimas buvo smarkus".
MINTYS PAMĄSTYMUI
Žmogaus nuoširdumą galima ištirti tik vieninteliu būdu - jo
darbais. „Kiekvienas medis pažįstamas iš vaisių" (Lk 6, 44). Gražūs žodžiai
negali pakeisti gerų darbų. Beprasmiška sakyti, kad myli žmogų ir šalia to
daryti dalykus, kurie žeidžia jo širdį. Mes taip dažnai išpažįstame Dievą
žodžiais, o po to savo gyvenimo būdu jo atsižadame. Nėra sunku mintinai
pakartoti „Tikiu Dievą Tėvą..." bažnyčioje, bet yra sunkiau krikščioniškai
gyventi kasdienybėje. Tačiau tikėjimas, neįdiegtas į gyvenimą, neugdantis
žmogaus gyvenimo, nėra tikėjimas į gyvąjį Dievą. Pirmasis žingsnis
krikščioniškame gyvenime - paprasčiausiai įsiklausyti į tai, ką sako Jėzus. Pirmiausiai
jis kviečia žmones klausytis. Sunkumai dažnai iškyla vien tik todėl, kad
šiandien žmonės nežino, ką kalbėjo Jėzus, arba ko moko Bažnyčia. Kartais būna
dar blogiau: jie turi visiškai klaidingą suvokimą apie tai, ką kalbėjo Jėzus,
arba apie tai, ko moko Bažnyčia. Po to Jėzus kviečia žmones daryti. Žinios yra
prasmingos tik tada, kai jos įgyvendinamos. Teorija turi tapti praktika,
pamokslavimas - gyvenimu. Nėra prasmės eiti pas gydytoją, kurio patarimų mes
nepriimame. Taip pat nėra prasmės klausytis sekmadieniais Jėzaus mokymo ir
gerai žinoti, ko jis moko, tačiau nesistengti tuo gyventi, netapti Jėzaus
draugu. Būsime atpažinti tik iš to, kiek įsiklausėme į Jėzaus mokymą
praktiškai, o ne teoriškai. Juk didysis stebuklas, kuris jam daro įspūdį, yra
gyvenimas statomas pagal palaiminimų nuorodas (Mt 5, 3-12), kai sugebame jį
išpažinti ne tiek žodžiais, kiek širdimi, kai išmokstame veiksmažodį „daryti". Tik
gyvenimas, subrandintas ant tvirto pagrindo, gali sėkmingai atlaikyti
išbandymus.