2011 04 03                 IV-asis    Gavėnios   sekmadienis                        metai A

EVANGELIJA  Jn 9,1.6-9.13-7.34-38.

Eidamas pro šalį, Jėzus pamatė žmogų, aklą gimusį. Tai taręs, jis spjovė žemėn, padarė purvo iš seilių, patepė juo neregio akis ir tarė jam: „Eik ir nusiplauk Siloamo tvenkinyje". (Išvertus „Siloamas" reiškia: „Siųstasis".) Tasai nuėjo, nusiplovė ir sugrįžo regintis. Kaimynai ir kiti žmonės, kurie matydavo jį elgetaujantį, klausė: „Ar čia ne tas, kuris sėdėdavo elgetaudamas?" Vieni sakė: „Tai jis". Kiti: „Visai ne, tik į jį panašus". O jis atsakė: „Taip, tai aš". Tuomet jie nusivedė buvusį neregį pas fariziejus. O toji diena, kai Jėzus padarė purvo ir atvėrė akis, buvo šabas. Fariziejai ėmė jį iš naujo kamantinėti, kaip jis praregėjęs. Jis paaiškino: „Jis patepė man akis purvu, aš nusiprausiau, ir dabar regiu". Kai kurie fariziejai kalbėjo: „Tas žmogus ne iš Dievo, nes nesilaiko šabo". O kiti sakė priešingai: „Kaip galėtų nusidėjėlis daryti tokius ženklus?!" Ir jų nuomonės nesutarė. Tuomet jie ir vėl klausia buvusį neregį: „O ką tu manai apie vyrą, atvėrusį tau akis?" Šis atsakė: „Jis pranašas". Jie užriko ant jo: „Tu visas gimęs nuodėmėse ir dar nori mus mokyti?!" Ir išvarė jį lauk. Jėzus sužinojo, kad jie buvo išvarę jį lauk, ir susitikęs paklausė jį: „Ar tiki Žmogaus Sūnų?" Šis atsakė: „O kas jis, Viešpatie, kad jį tikėčiau?" Jėzus tarė: „Tu jau esi jį matęs, ir dabar jis su tavimi kalba". Žmogus sušuko: „Tikiu, Viešpatie!", ir parpuolęs pagarbino jį.

MINTYS  PAMĄSTYMUI

     „Žmogus, vardu Jėzus, padarė purvo, patepė juo mano akis..." Pradžioje neregiui Jėzus yra tik žmogus,vėliau į klausimą: „O ką tu manai apie vyrą, atvėrusį tau akis?", jis atsakė: „Jis pranašas." Žengtas žingsnis į priekį. Buvęs neregys suprato, kad Jėzus yra Dievo siųstasis, kad jis kalba ir veikai Dievo vardu. Ir pagaliau, susitikęs dar kartą Jėzų, sušunka: „Tikiu, Viešpatie!"  ir parpuolęs pagarbina jį, atvirai pripažindamas jį savo Viešpačiu ir Dievu. Krikščioniškasis tikėjimas nėra tik tikėti į Kažką, kas amžinai egzistuoja ir yra anapus šio pasaulio, bet - tikėti Asmeniu, atveriančiu gyvenimui naują horizontą ir sykiu duodančiu tvirtą kryptį. Iš tiesų, Jėzus mums nepateikia sąrašo dalykų, kuriuos turime tikėti, bet sako: „Tikite Dievą - tikėkite ir mane!" (Jn 14, 1). Krikščioniškasis tikėjimas yra tikėti į Jėzų Kristų, šviesos teikėją, atveriantį mums akis.

    ŠVENTŲJŲ  MINĖJIMAI

04.04  Šv. Izidorius, vyskupas, Bažnyčios mokytojas

04.05  Šv. Vincentas Fereras, kunigas

04.07  Šv. Jonas Salietis, kunigas