2011 02 13
VI-asis eilinis
sekmadienis metai A
EVANGELIJA Mt 5, 20 - 22a. 27 - 28. 33 - 34a. 37.
Taigi sakau
jums: jeigu teisumu neviršysite Rašto aiškintojų ir fariziejų - neįeisite į dangaus
karalystę". „Jūs esate girdėję, kad protėviams buvo
pasakyta: Nežudyk, o kas nužudo, turės atsakyti teisme. O aš jums sakau:
jei kas pyksta ant savo brolio, turi atsakyti teisme. Kas sako savo broliui:
'Pusgalvi!', turės stoti prieš aukščiausiojo teismo tarybą. O kas sako:
'Beproti!', tas smerktinas į pragaro ugnį. „Jūs esate
girdėję, jog buvo pasakyta: Nesvetimauk! O aš jums
sakau: kiekvienas, kuris geidulingai žvelgia į moterį, jau svetimauja savo
širdimi. „Taip pat esate girdėję, jog protėviams buvo pasakyta: Nelaužyk
priesaikos, bet ištesėk Viešpačiui savo priesaika. O
aš jums sakau: išvis neprisiekinėkite nei dangumi, nes jis - Dievo
sostas, Verčiau jūs sakykite: 'Taip', jei taip, 'Ne',
jei ne, o kas viršaus, tai iš piktojo".
MINTYS PAMĄSTYMUI
Verta atkreipti dėmesį, kad šios
dienos Evangelijos tekstas, kuriame Jėzus savo klausytojams kalba apie naują ir
visiškai kitokį, nei įprasta, Įstatymo aiškinimą, neatsitiktinai yra
pateikiamas po Kalno pamokslo - garsiųjų palaiminimų. Tai labai svarbu: pirmiausia
- Evangelija, o paskui - įstatymas, pradžioje - Apreiškimas, o toliau - moralė.
Šio sekmadienio Evangelijos ištraukoje daro įspūdį Jėzaus palyginimas: Jei jūsų
teisumas nebus didesnis už Rašto aiškintojų ir fariziejų teisumą, jūs neįeisite
į dangaus karalystę. Savaime aišku, kad šiuo atveju Jėzus nekalba apie teisumą,
išmatuojamą įpareigojančių įstatymų kiekiu, kurių žydų Įstatyme buvo virš šešių
šimtų. Pridėti dar daugiau įstatymų būtų nebepakeliama! „Didesniu teisumu"
Jėzus vadina ne įstatymų, kurių laikomės, skaičių, bet mūsų sugebėjimą
atsiliepti Dievo įsakymams, paklusti Jo valiai. Šis „didesnis teisumas"
išreiškiamas mūsų tikėjimu. Gaila, tačiau dažnai susidaro įspūdis, kad nemaža
tikinčiųjų dalis ir toliau savo tikėjimą matuoja kiekybe, o ne kokybe. Mes
renkamės patogesnį kelią, visiškai nesirūpindami suvokti, ko iš mūsų laukia
Dievas, per Jėzų Kristų apreiškęs mums savo valią. Ne kartą yra tekę girdėti,
kaip žmonės tvirtina nejaučiantys reikalo atgailoti ir teisinasi: „Aš nieko
nenužudžiau, nieko neapvogiau, prieš Dievą nekalbėjau. Neturiu ko išpažinti."
Jiems kažkodėl atrodo, kad visa esmė - tik nedaryti sunkių nusikaltimų... Atsakymą
randame šio sekmadienio Dievo Žodžio skaitiniuose, kuriuose aiškiai kalbama
apie būtinybę būti atviriems Dievo valiai, Jėzaus paskelbtajai Evangelijai. Mes
neprivalome teisintis, kad nieko nenužudėme. Pirmiausia turime klausti savęs,
kiek gyvybės buvo mūsų elgesyje, mūsų žodžiuose, mūsų kasdieniniuose
pasirinkimuose, kiek meilės padaugino ir išdalijo mūsų rankos. Žudyti įmanoma
įvairiais būdais. Kai kurie žodžiai ir kai kuri tyla yra aštresni už išgaląstą
kalaviją. Kai kurie atstumai žudo labiau, negu patrankų šūviai... Negalime
jaustis dori vien todėl, kad nieko neapvogėme. Krikščionis labiau turėtų
teirautis savęs, kiek mokėjo duoti, kaip pajėgė įsijungti į tarpusavio
santykius, kiek meilės parodė žmonėms, o gal, vietoje ją padauginęs ir parodęs,
leido pasidengti savimeilės pelėsiais? Negalime jausti kilniais vien dėl to,
kad nepiktžodžiaujame Dievui. Egzistuoja ir tylūs piktžodžiavimai, neišsakomi
viešai, kilę iš pykčio ir maitinami nusivylimų, nors iš tiesų tai tėra tik mūsų
egoistiški troškimai, neatitikę Dievo valios.
ŠVENTŲJŲ MINĖJIMAI
02.14 Šv.Kirilas,vienuolis, ir šv.
Metodijus, vyskupas. Europos globėjai
02.17
Septyni šventieji Servitų ordino steigėjai