2011 01 09
Kristaus
Krikštas III sekmadienis po
Kalėdų metai A
EVANGELIJA Mt 3, 13 - 17
Tuomet Jėzus iš Galilėjos
atėjo prie Jordano pas Joną krikštytis. Jonas jį atkalbinėjo: „Tai aš turėčiau
būti tavo pakrikštytas, o tu ateini pas mane!" Bet Jėzus jam atsakė: „Šį
kartą paklausyk! Taip mudviem dera atlikti visa, kas reikalinga teisumui".
Tada Jonas sutiko. Pakrikštytas Jėzus tuoj išbrido iš vandens. Staiga jam
atsivėrė dangus, ir jis pamatė Dievo Dvasią, sklendžiančią žemyn it balandį ir
nusileidžiančią ant jo. O balsas iš dangaus prabilo: „Šitas yra mano mylimasis
Sūnus, kuriuo aš gėriuosi".
MINTYS
PAMĄSTYMUI
Jonas
Krikštytojas vieną po kito nardina žmones į vandenį Jordano upėje, pamato Jėzų
ir sustoja. „Tu ateini pas mane?" nustebęs paklausė. Tai neįmanoma, argi ne
žmogus turi ieškoti Dievo?
Jonas suklydo, Dievas yra kitoks, Jis ateina
pas žmogų, yra su mumis ir kartu pranoksta mus visus savo meile. Tačiau ar aš
Jį pažystu?
„Tu ateini pas mane?"- stebėjosi širdies
tyloje Marija, įsiklausydama į angelo žodžius - „tu pradėsi įsčiose ir
pagimdysi sūnų"....
„Tu ateini pas mane?"- niekaip negalėdamas
užmigti teiravosi Juozapas, kuriam Dievas liepė sužadėtinę parsivesti į namus,
kaip savo žmoną ir auginti svetimą vaiką.
„Tu ateini pas mane?"- klausė piemenys,
kuomet juos pažadino į žemę nužengiančių angelų šviesa.
„Tu ateini pas mane?"- klausė Rytų
išminčiai, išeidami iš Erodo rūmų ir sekdamii į Betliejų vedančia žvaigžde.
„Tu ateini pas mane?"- savo neramiame
gyvenime klausėme mes šimtą, tūkstantį kartų, netikėdami kad Dievas gali
aplankyti mane.
„Aš juo gėriuosi!"- pasigirsta iš
aukštybių Tėvo balsas. Dangaus Tėvas visiškai sutinka su tuo, ką daro Sūnus,
pritaria Jo veiklai.
„Štai Dievo Avinėlis..." taria Jonas,
visiems laikams parodęs mums Dievą išeinantį ieškoti pražuvusios avelės,
laukiantį palaidūno sūnaus, apsistojantį Zachiejaus namuose, besivaišinantį
kartu su nusidėjėliais, nesmerkiantį viešos nusidėjėlės, atstatantį kitą
skruostą, negesinantį smilkstančio dagčio, nelaužiantį palaužtos nendrės,
besidžiaugiantį kiekvieno nusidėjėlio atsivertimu, ir mirštantį su atleidimo
žodžiais lūpose.
Jonas Krikštytojas visą savo gyvenimą
laukė tos akimirkos, suvokdamas, kad jam reiks rengti tautą Mesijo atėjimui,
visą savo jaunystę praleido melsdamasis, pasninkaudamas, mąstydamas apie Dievo
planus savosios tautos atžvilgiu, kol galiausiai pradėjo garsiai skelbti apie
būtinybę pasitikti Mesiją atgaila ir malda. Žmonės pradėjo rinktis pas jį:
pradžioje nedrąsiai ir tyliai. Jonas žinojo, kad Raštuose yra parašyta, jog
Mesijas bus atsiųstas tik tada, kai žmonės bus pasiruošę Jį priimti. O kaip aš,
ar sutinku jį priimti ir eiti drauge su Juo?
ŠVENTŲJŲ MINĖJIMAI
01.13 Šv. Hiliaras, vyskupas, Bažnyčios mokytojas