2010 12 12
III-sis Advento
sekmadienis metai A
EVANGELIJA Mt
11, 2 - 11
Jonas, išgirdęs kalėjime apie Kristaus darbus, nusiuntė
savo mokinius jo paklausti: „Ar tu esi tas, kuris turi ateiti, ar mums laukti
kito?" Jėzus atsakė: „Keliaukite ir apsakykite Jonui, ką čia girdite ir matote:
aklieji praregi, raišieji vaikščioja, raupsuotieji apvalomi, kurtieji
girdi, mirusieji prikeliami, vargdieniams skelbiama geroji naujiena. Ir
palaimintas, kas nepasipiktins manimi". Jiems nueinant,
Jėzus ėmė kalbėti minioms apie Joną: „Ko išėjote į dykumą pažiūrėti? Ar vėjo
linguojamos nendrės? Ir ko išėjote pamatyti? Ar švelniais drabužiais vilkinčio
žmogaus? Švelniais drabužiais vilkintys gyvena aure karaliaus rūmuose. Tai ko
gi išėjote? Ar pamatyti pranašo? Taip, sakau jums, ir daugiau negu pranašo! Jis
yra tasai, apie kurį parašyta: Štai aš siunčiu pirm tavęs savo pasiuntinį,
ir jis nuties tau kelią. „Iš tiesų sakau jums: tarp gimusių iš moterų nėra
buvę didesnio už Joną Krikštytoją, bet ir mažiausias dangaus karalystėje
didesnis už jį.
MINTYS PAMĄSTYMUI
Iki Kalėdų liko pora savaičių. Pora savaičių pažiūrėti
į pasaulį kiek kitaip, praskleidus savo asmeninę nusivylimo ir nevilties
uždangą, pasistengti tapti vilties ženklu kitiems. Pora savaičių, kad
nepažįstantiems Dievo savo buvimu pasakytume, kad Dievas yra ir kad Jis yra
meilė, kad patys pa-sakytume Dievui: „Žiūrėk, Viešpatie, aš pasikeičiau!" Jėzus stebina mus, nes parodo, kad
Dievas pasaulį dalija į tuos, kurie myli, bando mylėti ar bent jau leidžiasi
mylimi, ir į tuos, kurie atmeta meilę. Meilė Dievo akyse yra neišsemiama
galimybė, vienintelis dalykas, kuris mus jungia tarpusavyje. Mus gali išgelbėti
ne rezultatai ir pastangos, ne geri darbai, bet troškimas mylėti. Šis
nusiteikimas apima ir visa kita: gerus darbus, pastangas ir begalinį troškimą
savo silpnume pakilti prie Dievo. Žmonės, kurie, kaip Jonas, savo tikėjimą
išgyvena radikaliai, visuomet rizikuoja susikurti į save panašaus Dievo
įvaizdį. Mes, kaip ir Jonas, gal norėtume akivaizdaus Dievo atėjimo,
kurtinančio įsiveržimo į istoriją, gausios angelų palydos. Tuo tarpu Jėzus mums
rodo kitokį Dievo veidą, kupiną švelnumo ir jautrumo žmogui. Gal kaip tik tai
mums ir nėra aišku. Mes, kaip ir Jonas, esame pripratę pasaulį dalyti į
geruosius ir bloguosius ir laikomės nuomonės, kad gerieji (jų tarpe esame ir
mes) turi būti išgelbėti, o blogieji - nubausti, kad bent tokiu būdu būtų
atstatyta pusiausvyra pasaulyje, kuriame laimi sukčiai, o kenčia teisingieji. Be
abejo, Jėzus negalėjo duoti aiškaus atsakymo Jono pasiuntiniams. Tikėjimas
niekuomet nėra akivaizdus, Dievo neįmanoma paaiškinti, naudojantis mokslinėmis
formulėmis, niekas nesugebės pateikti visiems priimtino tikėjimo išaiškinimo.
Iš tiesų ne Dievas privalo ką nors įrodinėti, bet mes turime pasikeisti ir Jį
priimti. Todėl ir atsakydamas Jonui Jėzus išvardija Izaijo pranašautus Mesijo
darbus, tik pasakydamas: „Apsidairyk aplinkui ir pamatysi". Mums irgi derėtų,
rengiantis Kalėdoms, apsidairyti aplink ir pamatyti Dievo buvimo ženklus:
draugus, kurie savo gyvenimo kelyje sutiko Dievą, nusivylusius, kurie pajėgė
atversti savo širdį, skausmo prislėgtuosius, kurie rado savyje jėgų atleisti,
pavydo ar godumo apakintus brolius, kurie tapo džiaugsmo ir gėrio šaltiniu savo
artimiesiems.
ŠVENTŲJŲ MINĖJIMAI
12.13 Šv. Liucija, mergelė, kankinė
12.14 Šv. Kryžiaus Jonas, kunigas, Bažnyčios mokytojas
12.17 Šv. Modestas, vyskupas