2010 12 04
II-sis
Advento sekmadienis
metai
A
Evangelija Mt
3, 1 - 12
Anomis
dienomis pasirodė Jonas Krikštytojas. Jis skelbė Judėjos
dykumoje: „Atsiverskite, nes prisiartino dangaus karalystė".
O jis buvo tasai, apie kurį pranašas Izaijas yra pasakęs: Tyruose
šaukiančiojo balsas: Taisykite Viešpačiui kelią! Ištiesinkite jam
takus! Pats Jonas vilkėjo kupranugario vilnų apdaru, o strėnas buvo
susijuosęs odiniu diržu. Jo maistas buvo skėriai ir lauko medus. Tuomet pas jį
ėmė rinktis Jeruzalės gyventojai, visa Judėja ir visa Pajordanė. Jie
išpažindavo nuodėmes ir buvo jo krikštijami Jordano upėje.
Pamatęs daug fariziejų ir sadukiejų, einančių krikštytis,
Jonas juos barė: „Angių išperos, kas jus pamokė bėgti nuo besiartinančios
rūstybės? Duokite tikrų atsivertimo vaisių! Ir nemėginkite ramintis: 'Juk mūsų
tėvas - Abraomas'. Aš jums sakau, kad Dievas gali pažadinti Abraomui vaikų iš
šitų akmenų. Štai kirvis jau prie medžio šaknų, ir kiekvienas medis, kuris
neduoda gerų vaisių, bus iškirstas ir įmestas į ugnį. Aš jus krikštiju
vandeniu, kad atsiverstumėte, bet po manęs ateis galingesnis už mane, - aš
nevertas jam nė kurpių nuauti. Jisai krikštys jus Šventąja Dvasia ir ugnimi. Jo
rankoje vėtyklė, ir jis išvalys savo kluoną. Kviečius surinks į klėtį, o pelus
sudegins neužgesinama ugnimi".
Lietuvos vyskupų laiškas šeimoms
Broliai ir seserys Kristuje!
Kartu su Šventąja Šeima laukdami Kūdikėlio Jėzaus
atėjimo į žmonių pasaulį, norime ramybės palinkėjimu kreiptis į Lietuvos
šeimas, kurių tvirtumas ir tikėjimas nuostabiai pratęsia Viešpaties darbus
šioje žemėje. „Santuokos pagrindu sukurta šeima pagal Dievo planą yra
nepakeičiama institucija, kurios vertę Bažnyčia nuolat skelbs ragindama, kad
šis pašaukimas būtų išgyvenamas su džiaugsmu ir atsakomybe", - sako Šv. Tėvas
Benediktas XVI (kalba 2006 07 08).
Esame dėkingi šeimoms, kurios nepaisydamos
išorinių ir vidinių sunkumų saugo santuokinį vienumą ir neišardomumą.
Džiaugiamės vyrais ir žmonomis, kurie naudodamiesi Bažnyčios teikiamomis sakramentinėmis
malonėmis padeda vienas kitam šventėti. Dėkojame tėvams jaunų šeimų, kurie,
gerbdami savo suaugusius vaikus, padeda jiems kurti asmenų bendrystę ir šeimos
vienybę, palaikydami juos maldomis ir aukomis.
Šeima visada buvo ir tebėra gyvybės lopšys.
Būtent šeimoje bręsta visuomenės dabartis ir ateitis. Ypač džiaugiamės
šeimomis, kurios priima kūdikį kaip Dievo dovaną, besąlygiškai, dėl jo paties.
Aplinkos esame skatinami viską rinktis: ką valgyti, kur ilsėtis, ką dėvėti, kuo
domėtis... Tai perša atvirumą gyvybei neigiančią mintį, kad tik pasirinkimo
reikalas, kada, kiek ir kokių vaikų nori bei gali turėti. Didžiuojamės tais,
kurie nestokoja ryžto ir drąsos auginti gausią šeimą.
Didžiulė pagarba ir padėka šeimoms, šalia savo
vaikų globojančioms našlaičius, kuriems ypač reikia meilės ir šilumos.
Bevaikėms poroms linkime įvaikinimo keliu sutvirtinti šeimos prasmę, tėvystės
ir motinystės pilnatvę bei džiaugsmą. Pagarbos nusipelno sutuoktiniai, kurie
atsispiria gundymui išspręsti materialines problemas uždarbiu svetur ir
nepalieka savo žmonos ar vyro vieno rūpintis vaikais, nes jiems nuolat
reikalingi abu tėvai. Esame dėkingi ir toms šeimoms, kurios emigracijoje
rūpinasi išlaikyti ryšį su Katalikų Bažnyčia, puoselėdamos viltį sugrįžti į
Lietuvą.
Šiuolaikiniame pasaulyje plintančios
postmodernaus mąstymo srovės gerokai sujaukė vertybių sampratą, ir akivaizdus
blogis kai kuriems tampa kelrodžiu. Tokioje aplinkoje šeimoms ypač nelengva
susivokti, kokių vertybinių gairių dėka visi šeimos nariai jaustųsi saugūs, vertingi,
mylimi ir laimingi. Išreikšdami rūpestį šeimomis, meilę ir pagarbą joms, norime
priminti, kad „santuoka ir šeima turi savo pamatą pačiame intymiausiame tiesos
apie žmogų ir jo tikslą branduolyje" (Benediktas XVI, kalba 2007 02 17).
„Už savo buvimą žmogumi žmogus turi būti dėkingas šeimai. Jeigu šeimos nėra, į
pasaulį atėjęs žmogus randa nerimą keliančią ir skaudžią spragą, kuri apsunkins
visą jo gyvenimą" (Jonas Paulius II, Laiškas šeimoms Gratissimam sane,
2).
Štai kodėl taip svarbu, kad šeima būtų stabili.
Tai lemia kiekvieno šeimos nario saugumą ir savivertę, o kyla iš sutuoktinių
meilės ir ištikimybės vienas kitam. Nuoširdžiai dėkojame tiems sutuoktiniams,
kurie diena po dienos, nepaisydami išorinių pagundų, pasaulio skelbiamo šūkio:
„ieškokime malonumų", - patys lieka ištikimi ir padeda ištikimybėje išlikti
vienas kitam. Gyventi ištikimybėje nėra lengva, kai aplinka nuolat provokuoja
rinktis bei keisti seksualinius partnerius, patirti išgyvenimų įvairovę.
Dėkojame poroms, kurios savo santuokiniu bendravimu liudija, kad meilė yra
tiesiogiai susijusi su pagarba asmeniui. Ištikimybė - tai gebėjimas priimti
vienas kitą kaip vyrą ir moterį, kaip asmenį, ir puoselėti šį ryšį visą
gyvenimą.
Vis labiau įsigalint individualizmui, šeimos
puoselėja gebėjimą gyventi vienybėje vienas su kitu ir su Dievu, kurti
tarpusavio bendrystę. Šeimos gyvenimas yra kasdienis darbas tobulinant save ir
savo santykį su Dievu ir kitais žmonėmis. Šeima ypatingai įprasmina
krikščionišką meilės artimui įsipareigojimą, nes „Santuoka yra sakramentas,
priimamas dėl kitų - dėl kito išganymo: pirmiausia dėl sutuoktinio ar
sutuoktinės, taip pat dėl vaikų, sūnų ir dukterų, ir galiausiai dėl visos
bendruomenės išganymo" (Benediktas XVI, kalba 2006 08 31).
Todėl vertos pagarbos tos šeimos, kurios dirba
kasdienį sunkų darbą ne tik siekdamos savo narių gerovės, bet ir kurdamos
asmenų bendrystę bei įsiliedamos į katalikiškas šeimų bendruomenes. Asmenų
bendrystė neišsitenka santuokos ribose. Padėdamos kitoms šeimoms, jos padeda ir
savo šeimai. Visuomeniškai aktyvios šeimos nusipelno pagyrimo ir paramos, nes
viešai gina, kas svarbu krikščionims, keldamos valstybei teisėtus reikalavimus
ir primindamos jai, kad šeima yra „pagrindinė viso visuomenės gyvenimo
institucija. [...] Tikrai nepriklausoma ir dvasiškai tvirta visuomenė visada
sudaryta iš stiprių, savo pašaukimą ir misiją istorijoje suvokiančių šeimų"
(Jonas Paulius II, Laiškas šeimoms Gratissimam sane, 17).
Meldžiame Dievo palaimos Jūsų šeimoms, prašome
Švč. Mergelę Mariją, kad jos užtarimu darnoje ir taikoje išgyventumėte mūsų
Viešpaties laukimą ir Jo atėjimo stebuklą, kad šventą Kūčių vakarą visos šeimos
susirinktų maldai ir ramybės palinkėjimui prie bendro stalo.
Lietuvos vyskupai
ŠVENTŲJŲ MINĖJIMAI
12.06 Šv. Mikalojus, vyskupas
12.07 Šv. Ambraziejus, vyskupas, Bažnyčios
mokytojas
12.08 Švč.
M. Marijos Nekaltasis Prasidėjimas
12.09 Šv.
Jonas Didakas Kuautlatoatsinas
12.11 Šv.
Damazas I, popiežius