2010 09 19 XXV-
sis eilinis sekmadienis metai C
Evangelija Lk
15, 1 - 10
Pas
Jėzų rinkdavosi visokie muitininkai ir nusidėjėliai jo pasiklausyti. O
fariziejai ir Rašto aiškintojai murmėdavo: „Šitas priima nusidėjėlius ir su
jais valgo". Tuomet Jėzus pasakė jiems palyginimą: „Kas iš jūsų, turėdamas
šimtą avių ir vienai nuklydus, nepalieka dykumoje devyniasdešimt devynių ir
neieško pražuvusios, kolei suranda?! Radęs su džiaugsmu dedasi ją ant pečių ir,
sugrįžęs namo, susikviečia draugus bei kaimynus, sakydamas: 'Džiaukitės drauge
su manimi! Radau savo pražuvėlę avį!' Sakau jums, taip ir danguje bus daugiau
džiaugsmo dėl vieno atsivertusio nusidėjėlio negu dėl devyniasdešimt devynių
teisiųjų, kuriems nereikia atsiversti". „Arba kuri moteris, turėdama dešimtį
drachmų ir vieną pametusi, neužsidega žiburio, nešluoja namų ir rūpestingai
neieško, kolei suranda? Radusi ji susivadina drauges bei kaimynes ir sako:
'Džiaukitės su manimi, nes radau drachmą, kurią buvau pametusi'. Sakau jums,
šitaip džiaugiasi Dievo angelai dėl vieno atsivertusio nusidėjėlio".
MINTYS PAMĄSTYMUI
Rugsėjo
8d. švenčiant Marijos gimimo dieną prisimename VytautąDidijį jo karūnavimo
šventėje. Didžiausias
uždavinys teko Vytautui vedant lietuvių tautą iš pagoniškojo į krikščioniškąjį
pasaulį. Baigiantis Viduramžiams, jis suspėjo pasakyti lietuviams, kad reikia
garbinti Dievą Kūrėją, bet ne jo sukurtus kūrinius. Net atkaklūs pagonys
žemaičiai patikėjo juo ir be pasipriešinimo priėmė krikščionybę. 1417 m.
vyskupai, krikštiję žemaičius, pranešė į Konstancą, kad šio švento reikalo
„pradininkas ir valdovas" buvo Vytautas. Ordino vadovybė siekė žeminti Vytauto
autoritetą ir skelbė, kad jis vienijasi su schizmatikais bei saracėnais ir
rengiasi pagirdyti savo žirgus Reine. Bet tai buvo jos trumparegiška politika,
numačiusi tęsti karą su krikščioniška šalimi. 1405 m. pop. Bonifacas IX
uždraudė Ordinui kariauti Lietuvoje, o 1415 m. pop. Jonas XXIII panaikino visas
Ordino turėtas privilegijas į Jogailos ir Vytauto žemes. Vytautas nuolat
palaikė ryšius su Apaštališkuoju Sostu ir tapo žinomas Vakarų pasauliui.
Popiežius prašė Vytauto padėti imperatoriui Zigmantui ginti vengrus nuo turkų
ir nuo čekų husitų. Apie Vytautą Didįjį yra išlikę keletas amžininkų užrašų.
Pop. Martynas V rašė, kad Vytautas padarė Lietuvoje dvasinio gyvenimo perversmo
pradžią ir pavadino jį „tikėjimo ugdytoju". Šv. Romos imperatorius Zigmantas
1430 m. liepos 7 d., siųsdamas Vytautui karaliaus karūną, rašė: „Vytautas
tartum Viešpaties apaštalas lietuvių ir žemaičių tautas atvedė į tikėjimą". Jis
išvardijo Vytauto nuopelnus: funduota ir pastatyta Medininkų katedra, dotuotos
parapinės bažnyčios. Vytautas skleidė krikščionių tikėjimą ir pas kaimynus. XVI
a. pradžioje Aleksandro Jogailaičio sekretorius, žymus lenkų humanistas Erazmas
Vitelijus pop. Aleksandrui VI rašė: „Vytautas, šventu krikšto ženklu pažymėtas,
labiausiai mokantis tvarkyti valstybę, žiaurumą įveikiantis pamaldumu, valdė
kunigaikštystę nuostabiu teisingumu ir įžvalgumu, stengėsi ne tiek saviesiems
vadovauti, kiek jiems padėti. Jis pirmasis jiems sukūrė įstatymus, pastatė
šventąsias bažnyčias tikėjimui skleisti; gindamas nuo priešų tėvynės valdas,
buvo narsus ir nenugalimas kovotojas. Jo garbė ir šlovė buvo plačiai pasklidusi
ir jis nusipelnė Didžiojo vardo.Vytauto atminimas Lietuvoje buvo saugomas.
Vilniaus katedroje, kur palaidotas Vytautas, buvo įrengtas Dievo Kūno altorius
su Vytauto marmuriniu antkapiu ir atvaizdu. 1594 m. jį dar minėjo pop.
Klemensas VIII. 1655 m. rusų invazijos metu buvo nusiaubta katedra ir šis
altorius buvo panaikintas. Net mūsų dienomis kasmet Vilniaus katedroje spalio
27 d., Vytauto mirties dieną, aukojamos šv. Mišios už Vytauto vėlę.
ŠVENTŲJŲ MINĖJIMAI
09.13 Šv. Jonas Auksaburnis,
vyskupas, Bažnyčios mokytojas
09.14 Šv. Kryžiaus išaukštinimas
09.15 Švč. M. Marija Sopulingoji
09.16 Šv. Kornelijus, popiežius,
ir Kiprijonas, vyskupas, kankiniai
09.17 Šv. Robertas Belarminas,
vyskupas, Bažnyčios mokytojas