2010 10 03
XXVII-
sis eilinis sekmadienis metai C
Evangelija Lk
17, 5 - 10
Apaštalai
prašė: „Sustiprink mūsų tikėjimą". O Viešpats atsakė: „Jei turėtumėte tikėjimą
kaip garstyčios grūdelį ir įsakytumėte šitam šilkmedžiui: 'Išsirauk ir
pasisodink jūroje', - tai jis paklausytų jūsų". „Kas iš jūsų, turėdamas samdinį
artoją ar piemenį, jam grįžus iš lauko sako: 'Tuojau sėsk prie stalo'? Argi
nesako: 'Prirenk man vakarienę. Susijuosk ir patarnauk,
kolei aš valgysiu ir gersiu, o paskui tu pavalgysi ir atsigersi...'? Argi
samdiniui dėkojama, kad jis atliko, kas jam liepta? Taip ir jūs, atlikę visa,
kas buvo pavesta, sakykite: 'Esame nenaudingi tarnai. Padarėme, ką turėjome
padaryti'".
MINTYS PAMĄSTYMUI
Šio
sekmadienio Mišių skaitiniai mums kalba apie nusivylimą, drąsos netekimą,
suabejojimą savo jėgomis, tačiau visuose juose slypi Viešpaties kvietimas
pasitikėti Juo. Dievo Žodis sako mums: tikėkite ir pasitikėkite Dievu, o ne savo
tariamu susikurtu teisumu. Tikėjimas yra sąmoningas ir protingas pasirinkimas
prisiglausti glėbyje to, kuris tave myli, panašiai, kaip vaikas glaudžiasi prie
savo mylimo tėvo. Šventasis Raštas mums kalba apie Dievą, kuris yra vertas
pasitikėjimo, Dievą, kuris su savo tauta keliavo per dykumą, Dievą, kuris
apšvietė klajoklių tautą savo šviesa, padarydamas ją vilties tauta. Dievas
apšvietė Izraelio valdovus, Jis žmones iš ganyklų ir laukų kvietė tapti savo
pranašais, o galiausiai pats tapo žmogumi, prisiimdamas žmogiškąjį trapumą,
nuovargį, pavojus ir apsisprendimą, kad mes tikrai matytume, kuo galime
pasitikėti. Dievas milijonus kartų parodė žmogui, kaip jį myli, todėl
atsakydamas į apaštalų prašymą, kviečia juos pasitikėti ir išlaikyti savo
tikėjimą, nors šis būtų ir mažesnis už garstyčios grūdelį. Tas apaštalų
tikėjimas iš tiesų išaugo, tapdamas milžinišku medžiu, kurio šešėlyje
glaudžiamės mes, baugštūs trečiojo tūkstantmečio mokiniai. Ne kartą mūsų
gyvenimas yra neramus ir pilnas abejonių, tačiau mes niekaip neįstengiame nuo
tų blogybių atsiplėšti ir vien tik šaukiamės Dievo, tačiau, nešalindami blogio
priežasties, neleidžiame Jam veikti ir mus išgelbėti. Taip, mes šaukiamės Dievo
pagalbos, tačiau nurodydami Jam, kaip Jis privalo mus gelbėti. Norėdami būti
tikrais Jėzaus mokiniais mes turime visą savo gyvenimą ir savo valią atiduoti į
Mokytojo rankas, tačiau padaryti tai rimtai, iš tikrųjų. Išganytojas nori mūsų
širdžiai suteikti giedrą ir ramybę, kad galėtume per šią žemę keliauti,
neslegiami blogio naštos reikia sugebėti jos atsisakyti.
ŠVENTŲJŲ MINĖJIMAI
10.04 Šv. Pranciškus Asyžietis,
vienuolis
10.05 Šv. Faustina Kovalska, vienuolė
10.06 Šv.
Brunonas, kunigas
10.07 Rožinio Švč. Mergelė Marija
10.09 Šv.
Dionyzas, vyskupas, kankinys ir jo draugai, kankiniai; Šv. Jonas Leonardis, kunigas