2010 08 15              XX- sis        eilinis        sekmadienis                 metai C

 

Evangelija  Lk  1,  39 - 56

Tomis dienomis Marija susiruošusi skubiai iškeliavo į Judėjos kalnyno miestą. Ji nuėjo į Zacharijo namus ir pasveikino Elzbietą. Vos tik Elzbieta išgirdo Marijos sveikinimą, jos įsčiose šoktelėjo kūdikis, o pati Elzbieta pasidarė kupina Šventosios Dvasios. Ji balsiai sušuko: „Tu labiausiai palaiminta iš visų moterų ir palaimintas tavo įsčių vaisius! Iš kur man ta garbė, kad mano Viešpaties motina aplanko mane?! Štai vos tik tavo pasveikinimo garsas pasiekė mano ausis, šoktelėjo iš džiaugsmo kūdikis mano įsčiose. Laiminga įtikėjusi, jog išsipildys, kas Viešpaties jai pasakyta".

 

Marijos giesmė

 

Marija prabilo:

Mano siela šlovina Viešpatį,

mano dvasia džiaugiasi Dievu, savo Gelbėtoju,

nes jis pažvelgė į nuolankią savo tarnaitę.

Štai nuo dabar palaiminta mane vadins visos kartos,

nes didžių dalykų padarė man Viešpats,

ir šventas yra jo vardas!

Jis maloningas iš kartos į kartą

tiems, kurie jo klauso.

Jis parodo savo rankos galybę

ir išsklaido išdidžios širdies žmones.

Jis numeta galiūnus nuo sostų

ir išaukština mažuosius.

Alkstančius gėrybėmis apdovanoja,

turtuolius tuščiomis paleidžia.

Jis ištiesė pagalbos ranką savo tarnui Izraeliui,

kad minėtų jo gailestingumą,

kaip buvo žadėjęs mūsų protėviams -

Abraomui ir jo palikuonims per amžius".

Marija prabuvo pas Elzbietą apie tris mėnesius, o paskui sugrįžo į savo namus.

 

MINTYS  PAMĄSTYMUI

 

Marija ištarusi dangaus Tėvui : „Taip", išėjo tarnauti. Visi, kurie Bažnyčioje gauna bet kokį įpareigojimą, privalo atlikti vienokį ar kitokį darbą, negali likti abejingi šiam Marijos mums duotam ženklui. Nė vienas negali užsidaryti savyje, kontempliuodamas gautas privilegijas, netgi jei tai ir būtų, mūsų manymu, priklausymas Kristui. Būtina nužengti nuo susikurtų pakylų ir leistis kelionėn, kad iš tiesų mūsų gyvenimas būtų pašvęstas tarnavimui. Kunigas negali likti užsidaręs bažnyčioje,  mokytojas turi mokėti nužengti nuo tribūnos ir būti kartu su mažiau išmanančiais, kad galėtų juos pamokyti savo paties pavyzdžiu. Taip pat ir nė vienas krikščionis neturi teisės apsiriboti vien tik savimi. Sekdami Marija, mes galime atskleisti sau tikrąją tikinčio žmogaus gyvenimo prasmę. Nė vienas, pažinęs Dievo Žodį, negali pasilaikyti jo sau, bet yra kviečiamas, kaip ir Marija, dalytis juo su kitais. Tas, kuris nešioja savyje Kristų, niekada nenorės pasilaikyti Jo tik sau, nes Kristus atėjo pas visus žmones. Marija kartu su Kristumi skubanti pas savo giminaitę, tampa malonės ženklu. Ji skuba džiūgaudama dėl to, kad Dievas pasirinko ją savo tarnaite. Ji yra kupina Šventosios Dvasios, todėl jos žodžiai ir tarnavimas kitiems atneša šviesą, palaimą ir paguodą. Ji eina pati viena, tačiau liudija apie šlovę, laukiančią visų ištikimųjų, savo gyvenimo tarnyste nugalėjusių mirtį. Todėl ji ir yra mūsų visų Valdovė.

 

ŠVENTŲJŲ  MINĖJIMAI

 

08.16  Šv. Steponas Vengras; šv. Rokas

08.19  Šv. Jonas Eudas, kunigas

08.20  Šv. Bernardas, abatas, Bažnyčios mokytojas

08.21  Šv. Pijus X, popiežius