2010 07 04 XIV- sis eilinis sekmadienis metai C
Evangelija Lk
10, 1 - 9
Paskui
Viešpats paskyrė dar kitus septyniasdešimt du mokinius ir
išsiuntė juos po du, kad eitų pirma jo į visus miestus bei vietoves, kur jis
pats ketino vykti. Jis sakė jiems: „Pjūtis didelė, o darbininkų maža. Melskite
pjūties šeimininką, kad atsiųstų darbininkų į savo pjūtį. Keliaukite! Štai aš
siunčiu jus lyg avinėlius tarp vilkų. Nesineškite piniginės nei krepšio, nei
autuvo ir nieko kelyje nesveikinkite. Į kuriuos tik namus
užeisite, pirmiausia tarkite: 'Ramybė šiems namams!' Ir
jei ten gyvens ramybės sūnus, jūsų ramybė nužengs ant jo, o jei ne, - sugrįš
pas jus. Pasilikite tuose namuose, valgykite ir gerkite, kas duodama, nes
darbininkas vertas savo užmokesčio. Nesikilnokite iš namų į namus. Jei nueisite
į kurį nors miestą ir jus priims, valgykite, kas bus jums padėta. Gydykite to
miesto ligonius ir sakykite visiems: 'Jums čia pat Dievo karalystė!'
MINTYS PAMĄSTYMUI
Šiandien Bažnyčia
prabyla apie pasiuntinybę. Dievas šaukia žmones, kad jiems paskirtų užduotį.
Žinoma, kiekvienas krikščionis yra siunčiamas į pasaulį, kad atliktų tai, kam
Dievas jį šaukia, tačiau svarstydami šį klausimą, mes žvelgiame į dvasininkus
ir į visus tuos, kurie prisideda prie bažnytinių struktūrų veiklos. Žiūrime ir
stebimės: kodėl tiek mažai vaisių atneša jų pastangos? Gal ir nesusimąstome,
jog tai daugeliu atvejų priklauso nuo mūsų pačių. Mes pamirštame, jog irgi
esame apaštalai... Šio sekmadienio Evangelijoje Jėzus kalba apie tuos, kurie turi
nešti Jo Gerąją Naujieną kitiems žmonėms, visų pirma pasakodamas apie pačią
pasiuntinybę. Visus siunčia Dievas, kuris nori, kad patys žmonės suprastų, jog
jiems reikia tokių Dievo pasiuntinių, kurie paguostų jų širdis ir nušviestų
sielą. Neveltui yra pasakyta: Jūs negaunate, nes neprašote... Žinoma, ta
pati malda turi lydėti ir pasišventusiųjų skelbti Dievo žodį darbus. Jei kas
nors mėgina kalbėti apie Dievą ir drauge nutraukia ryšį su tos galybės
šaltiniu, jo apaštalavimas tampa netikru,
jo žodis jau niekuomet nesujaudins sielos. Jėzus taip pat kreipia savo
klausytojų dėmesį į skelbėjų silpnumą, jų nusižeminimą, atsidavimą be jokių
išskaičiavimų. Štai aš siunčiu jus tarsi avinėlius tarp vilkų... Vienintelis
Evangelijos skelbėjo ginklas yra beginklis žodis, kurį galima atstumti,
išjuokti, pasipriešinti... Dievo žodžio skelbėjas gali naudotis tik laisvu
kvietimu, bet ne prievarta. Jis turi teisę drąsiai ir ramiai liudyti, bet jam
neleidžiama rodyti agresyvumo. Jei apaštalas neturi tokios iš Kristaus
plaukiančios meilės, visas jo darbas tampa bergždžias. Nuo tos dienos, kuomet Išganytojas pasakė savo
mokiniams: Eikite į pasaulį, šie žodžiai yra skirti ir mums. Trokšdami
patirti dvasinę ramybę, esame kviečiami dalytis savo širdies ramybe, kad visi
galėtų tapti brolių ir seserų Kristuje bendruomene.
ŠVENTŲJŲ MINĖJIMAI
07.05
Šv. Antanas Marija Zakarijas, kunigas
07.06 Šv. Marija Goreti, mergelė, kankinė
07.09 Šv. Augustinas Džao Žongas, kunigas ir
draugai, kankiniai