EVANGELIJA  Lk 1,  39 – 45

Tomis dienomis Marija susiruošusi skubiai iškeliavo į Judėjos kalnyno miestą. Ji nuėjo į Zacharijo namus ir pasveikino Elzbietą. Vos tik Elzbieta išgirdo Marijos sveikinimą, jos įsčiose šoktelėjo kūdikis, o pati Elzbieta pasidarė kupina Šventosios Dvasios. Ji balsiai sušuko: „Tu labiausiai palaiminta iš visų moterų ir palaimintas tavo įsčių vaisius! Iš kur man ta garbė, kad mano Viešpaties motina aplanko mane?! Štai vos tik tavo pasveikinimo garsas pasiekė mano ausis, šoktelėjo iš džiaugsmo kūdikis mano įsčiose. Laiminga įtikėjusi, jog išsipildys, kas Viešpaties jai pasakyta“.

MINTYS PAMĄSTYMUI

    Išganytojo gimimo laukime dalyvauja ir Elzbieta, kuri „kupina Šventosios Dvasios“, žino Marijos slėpinį: „Tu labiausiai palaiminta iš visų moterų ir palaimintas tavo įsčių vaisius!“. Bažnyčios tradicijoje Marija vadinama Naujosios Sandoros skrynia, nes savo įsčiose neša Šventąjį, Dievo apreiškimą, palaiminimų šaltinį, pirmąją išganymo džiaugsmo priežastį. Elzbietos džiaugsmo ištara baigiasi žodžiais, išaukštinančiais Mariją: „Laiminga įtikėjusi, jog išsipildys, kas Viešpaties jai pasakyta“. Marija tapo Jėzaus motina, nes patikėjo Dievo žodžiu. Kai viena moteris iš minios, kreipdamasi į Jėzų, ją paskelbs palaimintąją: „Palaimintos įsčios, kurios tave nešiojo ir krūtys, kurias žindai!“, Jėzus tada patikslins ir papildys šį palaiminimą: „Dar labiau palaiminti tie, kurie klausosi Dievo žodžio ir jo laikosi“ (Lk 11, 27-28). Elzbieta sušunka: „Mano Viešpaties (gr. „Kyrios“) motina!“. Vadinasi, „Dievo Motinos“ titulą, kurį patvirtino Efezo Susirinkimas 431 metais, reikia suprasti kristologiškai: Marija davė Jėzui tik žmogiškumą, o ne dieviškumą, tačiau žmogiškumas ir dieviškumas jame sudaro vieną asmenį. Marija yra Dievo Motina ne tik todėl, kad ji nešiojo savo įsčiose Jėzų, bet ir todėl, kad tikėjimu jį priėmė į savo širdį. Bažnyčios tėvai sugretina Mariją ne tik su Ieva, „visų gyvųjų motina“, bet ir su Abraomu, „mūsų tikėjimo tėvu“. Marijos gyvenimas buvo nuolatinė piligrimystė tikėjime, kuris ne visada buvo aiškus ir šviesus, kaip pavyzdžiui, mylimojo Sūnaus nukryžiavimo metu (žr. Jn 19, „Laiminga įtikėjusi“. Tikėjimas yra dorybė, kuri lydėjo Mariją jos kelionėje ir ją giliai įskiepijo į Dievo išganymo planą. Todėl Marija yra mūsų, tikėjimo kovą kovojančių piligrimų, kelyje.

ŠVENTŲJŲ  MINĖJIMAI