EVANGELIJA  Lk 3, 1 - 6

Penkioliktais ciesoriaus Tiberijaus viešpatavimo metais, Poncijui Pilotui valdant Judėją, Erodui esant Galilėjos tetrarchu, jo broliui Pilypui - Iturėjos bei Trachonitidės krašto tetrarchu, Lisanijui - Abilėnės tetrarchu, prie vyriausiųjų kunigų Ano ir Kajafo, pasigirdo Viešpaties žodis Zacharijo sūnui Jonui dykumoje. Jis apėjo visą Pajordanę, skelbdamas atsivertimo krikštą nuodėmėms atleisti, kaip parašyta pranašo Izaijo kalbų knygoje: Tyruose šaukiančiojo balsas: Taisykite Viešpačiui kelią! Ištiesinkite jam takus! Kiekvienas slėnys tebūna užpiltas, kiekvienas kalnas bei kalnelis - nulygintas. Kreivi keliai taps tiesūs, o duobėti - išlyginti. Ir visi žmonės išvys Dievo išgelbėjimą.

MINTYS PAMĄSTYMUI

Evangelistas Lukas nurodo septynis ano meto žymius pagonių ir žydų asmenis: Tiberijų, Poncijų Pilotą, Erodą, Pilypą, Lisanijų, Aną ir Kajafą. Pagal šias nuorodas lengvai galima atsekti, kad tai buvo dvidešimt aštuntieji mūsų eros metai. Lukas pabrėžia, jog išganymo istorija vyksta realiame pasaulyje: Jėzus nėra mitas, bet - konkreti istorinė asmenybė. Jonas Krikštytojas, Jėzaus pirmtakas, tarpinė asmenybė tarp pranašystės ir pažado įvykdymo. Iš tiesų, Jonas jau nuo pat gimimo buvo pasveikintas savo tėvo Zacharijo kaip pranašas: „O tu, vaikeli, būsi vadinamas Aukščiausiojo pranašu, nes tu eisi pirma Viešpaties jam kelio nutiesti" (Lk 1, 76). Manoma, kad Jonas kurį laiką praleido religinėje bendruomenėje, savo pėdsakus palikusioje Kumrane tarp Judėjos dykumos ir Negyvosios jūros. Tiek Jonas Krikštytojas, tiek ir Kumrano vienuoliai savo misiją aiškino Izaijo pranašystės šviesoje: „Tyruose šaukiančiojo balsas: Taisykite Viešpačiui kelią!" (Iz 40, 3). Jonas Krikštytojas taip nusako kelią į išganymą: „Tyruose ištiesinkite mūsų Dievui vieškelį! Kiekvienas slėnis tegu būna užpiltas, kiekvienas kalnas bei kalva tebūna nukasta..." (Iz 40, 3-4; plg. Lk 3, 4-5). Kristus, įsikūnijęs Žodis, yra tobula šventykla, į kurią driekiasi žmonijos procesija. Vadinasi, tikintysis turi sugebėti nutiesti tiesų kelią tarp klaidingų istorijos vingių, kantriai nulyginti stabmeldystės ir puikybės kalvas, išlyginti abejingumo ir vidinės tuštumos duobes. Tai - pastovus ir nuolankus darbas, nes kelio darbai kainuoja prakaito ir jėgų; tačiau pabaigoje šiuo keliu driekiasi „milžiniška minia, kurios niekas negalėjo suskaičiuoti, iš visų giminių, genčių, tautų ir kalbų" (Apr 7, 9).

ŠVENTŲJŲ  MINĖJIMAI

12.08  Švč. M. Marijos Nekaltasis Prasidėjimas

12.09  Šv. Jonas Didakas Kuautlatoatsinas

12.11  Šv. Damazas I, popiežius

12.12  Gvadelupės Švč. Mergelė Marija