EVANGELIJA Mk 9, 38 -
43. 45. 47 - 48
Jonas
jam tarė: „Mokytojau, mes matėme vieną tokį, kuris nevaikščioja su mumis, bet
tavo vardu išvarinėja demonus. Mes jam draudėme, nes jis nepanoro eiti su
mumis". Jėzus atsakė: „Nedrauskite jam! Nėra tokio, kuris mano vardu darytų
stebuklus ir galėtų čia pat blogai apie mane kalbėti. Kas ne prieš mus, tas už
mus!
Kas duos jums atsigerti taurę vandens dėl to, kad
priklausote Mesijui, - iš tiesų sakau jums, - tas nepraras savo užmokesčio". „Kas
papiktintų vieną iš šitų tikinčių mažutėlių, tam būtų daug geriau, jeigu jam
užkabintų ant kaklo asilo sukamų girnų akmenį ir įmestų į jūrą. Jei tavoji
ranka gundo tave nusidėti, - nusikirsk ją! Verčiau tau sužalotam įeiti į
gyvenimą, negu su abiem rankom patekti į pragarą, į negęstančią ugnį".
Ir jei tavoji koja veda tave į nuodėmę, - nusikirsk ją, nes
geriau tau luošam įžengti į gyvenimą, negu su abiem kojom būti įmestam į
pragarą.
O jei tave gundo nusidėti tavoji akis, - išlupk
ją, nes verčiau tau vienakiui įeiti į Dievo karalystę, negu su abiem akim būti
įmestam į pragarą, kur jų
kirminas nemiršta ir ugnis negęsta.
MINTYS PAMĄSTYMUI
Kažkas, nepriklausantis bendruomenei, išvarinėja
demonus Jėzaus vardu. Apaštalas Jonas mato ir draudžia: „Mes jam draudėme, nes
jis nepanoro eiti su mumis". Bendruomenės vardu jis nesutinka, jog kitas galėtų
daryti gerą darbą. Jis mano, kad būdamas apaštalu, gali monopolizuoti Jėzų, ir
dėl to nori uždrausti, kad kiti, darydami gera, nenaudotų Jėzaus vardo. Čia
glūdi uždaras ir senas „išrinktosios tautos" mąstymas. Jėzus atsako:
„Nedrauskite jam! Nėra tokio, kuris mano vardu darytų stebuklus ir galėtų čia
pat blogai apie mane kalbėti. Kas ne prieš mus, tas už mus!" Niekur kitur
Evangelijoje neaptiksime tokio gilaus ekumeninio atsakymo, kaip šiuose Jėzaus
žodžiuose. Jėzui svarbiausia ne tai, ar žmogus yra bendruomenės narys, bet - ar
jis daro gėrį, kurį bendruomenė turi atlikti. Jėzaus atsakymas sugeba keisti
istorijos eigą: kas daro gera, kas paduoda stiklinę vandens, tas yra už mus.
Galima eiti Kristaus keliu, nepriklausant dvylikai apaštalų. Galima būti Dievo
žmonėmis, nebūnant Bažnyčios žmonėmis, nes Dievo Karalystė yra didesnė už
Bažnyčią. Kiek žmonių yra Kristaus, ir galbūt jie to net nežino (žr. Mt 25, 34-40).
Jie kovoja prieš demonus, neteisybę, vulgarumą, smurtą. Jie sugeba duoti
gyvenimą, ateitį, laisvę vienam žmogui, šeimai, šimtams brolių ir sesių.
Didysis gyvenimo stebuklas - su meile ir užuojauta įsiklausyti į pasaulį. Juk
visa tai, kas svarbu žmonijai, svarbu ir man. „Jeigu tavo akis, ranka, koja
gundo tave ir piktina kitą, tai pašalink juos...". Radikali, semitams būdinga
simbolių kalba, kuri mums primena reikalo rimtumą, nes iš tikro įmanoma apvilti
gyvenimą. Ji nurodo kiekvienam jo asmeninę atsakomybę: „tavo akis, tavo
ranka...", vadinasi, „tu pats esi sau pavojus". Klaida ne visada yra kitų:
Bažnyčios, visuomenės ar šeimos. Tik silpnadvasiams klaida yra visada kitur. Blogio
sprendimas nėra nukirsta ranka, bet - perkeista ranka, kuri ištiesia šalto
vandens stiklinę net ir nepažįstamam - „ne mūsiškiui" - žmogui. Fizinis rankos
(kojos, akies) sužalojimas neišlaisvina mūsų iš senojo mąstymo ir piktų minčių,
kylančių iš mūsų vidaus ir vedančių mus į nuodėmę (žr. Mk 7, 21-23). Tik savo
širdies gelmėse, su Jėzaus vardu, mes galime ir turime drąsiai išrauti blogį su
šaknimis, atlikti giluminę amputaciją, kuri dažnai yra daug skausmingesnė, negu
kojos ar akies praradimas.
ŠVENTŲJŲ MINĖJIMAI
09.28 Šv. Vaclovas, kankinys
09.29 Šv. Mykolas, Gabrielius ir Rapolas,
arkangelai
09.30 Šv. Jeronimas, kunigas, Bažnyčios mokytojas
10.01 Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresė, mergelė,
Bažnyčios mokytoja
10.02 Šv. Angelai Sargai