EVANGELIJA Mk 9, 30 -
37
Iš ten
išėję, jie keliavo per Galilėją. Jėzus nenorėjo, kad kas apie tai žinotų.
Mokydamas savo mokinius, jis tvirtino: „Žmogaus Sūnus bus atiduotas į žmonių
rankas, ir jie nužudys jį, bet nužudytas jis po trijų dienų prisikels". Mokiniai nesuprato tų žodžių, bet nedrįso jį klausti. Jie
atėjo į Kafarnaumą. Namie jis paklausė juos: „Apie ką kalbėjotės kelyje?" Jie
tylėjo. Mat kelyje jie ginčijosi, kuris iš jų didžiausias. Atsisėdęs jis
pasišaukė Dvylika ir tarė: „Jei kas trokšta būti pirmas, tebūnie paskutinis ir
visų tarnas!" Paėmęs mažą vaiką, pastatė tarp jų ir, apsikabinęs jį, pasakė:
„Kas dėl manęs priima tokį vaikelį, tas priima mane, o kas priima mane, tas ne
mane priima, bet tą, kuris yra mane siuntęs".
MINTYS PAMĄSTYMUI
Mokytojas, keliaudamas į Jeruzalę, arba,
kalbant aiškiau, eidamas pasitikti mirties, surengė savo mokiniams egzaminą,
norėdamas patikrinti, ar jie suprato esmines Jo skelbiamos Naujienos pamokas. Kuomet
Dievas prabyla apie kančią ir mirtį, sekėjų būriai greitai praretėja, nes tie
žodžiai kelia nerimą ir baimę. Taip atsitiko ir tada, kai Jėzus pradėjo
pasakoti apie savo mirtį. Mokiniai nesuprato tų žodžių, bet nedrįso jį
klausti,- aiškina evangelistas Morkus. Šis nesupratimas tęsiasi visoje
krikščionybės istorijoje, ir net įžengę į trečiąjį tūkstantmetį, negalėtume
pasigirti, kad tikrai viską supratome. Mes iškėlėme kryžių ant kalnų viršūnių,
jų pristatėme kryžkelėse, pakabinome kambariuose ir mokyklų klasėse ir netgi
kalėjimuose, tačiau vargu, ar galėtume pasakyti, jog mums tapo aiški
Nukryžiuotojo logika... Kas iš mūsų galėtų paneigti, jog ne kartą toliau
tęsiame tarpusavyje karštą mokinių ginčą dėl to, kuris iš jų didesnis, kai tuo
tarpu Jėzus aiškiai pasakė, jog keliauja į Golgotą? Ir jau tikrai mažai kas
galėtų pasakyti, jog savo gyvenime laikosi tarno, kūdikio gyvenimo principų,
pasireiškiančių beginkliu silpnumu, menkumu, sugebėjimu nelįsti į pirmąsias
vietas... Mes nesuvokiame, jog Kristaus pergalė prieš blogį pasirodė Jo
silpnume, o ne Petro, grėsmingai ištraukusio kalaviją, kad tokiu būdu apgintų
Mokytoją, figūroje. Ir nors šiais laikais dauguma kalavijų, mūsų laimei, yra
popieriniai, mes vis tiek nesuprantame, kodėl vietoje šlovės reikia rinktis
kančią ir mirtį... Priedo mes dar ir bijome paklausti, nes mus kausto baimė
suprasti... Tikriausiai reikėtų su gailesčiu muštis į krūtinę: išminties iš
aukštybių mes nepageidaujame, ir vien tik todėl, kad ji pas mus nužengia... nuo
kryžiaus. Svarbiausias dalykas, kurį mes svarstome šį sekmadienį, yra kryžiaus
logika. Surengto egzamino rezultatai turėjo kiek nuvilti tiek patį Jėzų, tiek
mokinius: Kristaus skelbimas pačiuose svarbiausiuose dalykuose taip ir liko
nesuprastas. Jėzui tenka eiti pasitikti mirties, visiškai neįsitikinus, kad Jo
pasirinktieji apaštalai yra pribrendę priimti Jo Evangeliją ir skelbiamą
gyvenimo stilių. Tikriausiai ir tai turėjo slėgti Išganytojo širdį kančios
metu. Tada mokinių nesupratimas pasireikš skaudžiausiai, jiems išsislapsčius po
Mokytojo suėmimo. Mokiniai bus toli nuo Golgotos kalno, nes jų mintys bus
tolimos nuo pasmerkto Mokytojo minčių... Taip Jėzui ir teko nešti ne tik priešų
uždėtą atstūmimo kryžių, bet ir savųjų nesupratimo naštą. Kristus ant Golgotos
kenčia ir todėl, kad Jo sekėjai vėluoja ir dar neaišku, ar ateis...
ŠVENTŲJŲ MINĖJIMAI
09.21 Šv. Matas, apaštalas, evangelistas
09.23 Šv. Pijus iš Pietralčinos, kunigas
09.26 Šv. Kozmas ir Damijonas, kankiniai