EVANGELIJA Mk 27, 35
Jėzus su mokiniais keliavo į Pilypo Cezarėjos
kaimus. Kelyje klausė mokinius: „Pasakykite, kuo mane žmonės laiko?" Jie
atsakė: „Vieni - Jonu Krikštytoju, kiti - Eliju, treti - dar kuriuo iš
pranašų". Tada jis paklausė: „O jūs kuo mane laikote?"
Petras jam atsakė: „Tu esi Mesijas". Tuomet Jėzus griežtai įsakė niekam apie jį
nekalbėti. Ir jis ėmė juos
mokyti, jog reikia, kad Žmogaus Sūnus daug kentėtų, būtų seniūnų, aukštųjų
kunigų bei Rašto aiškintojų atmestas, nužudytas ir po trijų dienų prisikeltų.
Jis tai kalbėjo visiškai atvirai. Tada Petras, pasivadinęs jį į šalį, ėmė
drausti. Jėzus atsigręžęs pažiūrėjo į mokinius ir subarė Petrą: „Eik šalin, šėtone,
nes mąstai ne Dievo, o žmonių mintimis!" Pasišaukęs minią ir savo mokinius, Jėzus
prabilo: „Jei kas nori eiti paskui mane, teišsižada pats savęs, teima savo
kryžių ir teseka manimi. Kas nori išgelbėti savo gyvybę, tas ją praras; o kas
pražudys savo gyvybę dėl manęs ir dėl Evangelijos, tas ją
išgelbės.
MINTYS PAMĄSTYMUI
Pirmą
kartą tokį atsakymą visų mokinių vardu išdrįso duoti Simonas, ištardamas: „Tu
esi Mesijas". Tai drąsus, sakyčiau, gerokai perdėtas atsakymas, nes tuo metu
Jėzus tikrai nebuvo panašus į žmonių laukiamą mesiją,- pernelyg Jis buvo
paprastas, nuolankus, gailestingas ir švelnus. Jame nebuvo įmanoma pastebėti
kažko išskirtinio ir didingo. Simonas Jėzaus didybę pajuto savo širdimi ir tai
išsakė lūpomis. Išganytojas, atsakydamas į šį Simono išpažinimą, savo apaštalą
pavadina Petru - Uola, leidžia ir šiam suvokti savo, kaip Dievo vaiko, didybę.
Tai kartojasi per visus amžius. Jei mes priartėjame prie Jėzaus ir pripažįstame
Jį savo Viešpačiu, iškart suvokiame ir tai, kas esame mes patys, kas esame iš
tikrųjų - Jėzaus Kristaus sekėjai, krikščionys. Būti krikščioniu iš esmės,
vadinasi, pereiti iš būties pačiam sau į būtį vienas kitam. Žodžiais apie
sekimą pasiėmus savo kryžių neišsakomas joks privatus pamaldumas. Šie žodžiai
priskirtini pagrindinei minčiai, kad žmogus, atsisakydamas savo Aš uždarumo ir
pasitenkinimo savimi, iškeliauja už savo ribų, idant galėtų sekti Nukryžiuotąjį
ir būti čia dėl kitų. Mesijas padovanoja save žmonėms visą, iki pat mirties. Iš
tiesų Jėzus tikinčiam žmogui reiškia labai daug. Jis tampa viltimi, ilgesiu,
švelnumu, svajone žmogui, trokštančiam arti savęs jausti Dievą, kuris dalijasi
su žmogumi jo likimu ir tame likime dalyvauja. Žinoma, mes sugebame duoti ir
katekizme palaimintą atsakymą: „Jėzus yra Kristus, Dievo Sūnus". Tai teisingas
teiginys, tačiau jis ne kartą yra toks tolimas širdžiai!
ŠVENTŲJŲ MINĖJIMAI
09.14 Šventojo Kryžiaus išaukštinimas.
09.15 Švč. M. Marija Sopulingoji
09.16 Šv. Kornelijus, popiežius, ir Kiprijonas,
vyskupas, kankiniai
09.17 Šv. Robertas Belarminas, vyskupas, Bažnyčios
mokytojas
09.19 Šv. Januarijus, vyskupas, kankinys